Savireguliacija – tai sąmoningas, atkaklus nervinės veiklos lavinimas, ilgametis tam tikrų savo asmenybės savybių keitimas, savo psichikos kryptingas pertvarkymas. Gyvenime susiduriame su daugeliu problemų, pergales keičia pralaimėjimai, kilimus – kritimai. Siekiant užsibrėžtų tikslų žmogui tenka savo veikloje išskirti tai, kas svarbiausia, telkti savo fizines ir dvasines jėgas tam, kad nugalėtų kliūtis ir sunkumus, atsispirtų nepalankioms išorinėms ir vidinėms įtakoms, slopintų įvairius potraukius ar polinkius. Sėkmė priklauso nuo psichinių būsenų ypatumų ir gebėjimo jas kontroliuoti bei reguliuoti. Labai svarbu tinkamai ir laiku pailsėti, gebėti atsipalaiduoti.
Ergonomika – mokslas apie tai, kaip darbo aplinką ir darbo įrankius padaryti patogesnius naudojimui. Ergonomikos tyrimų objektas yra žmogaus garso, vaizdo, atstumo ir judesių suvokimas, dėmesys, atmintis, motyvacija, miegas, nuovargis, atsparumas stresui, darbo erdvė, darbo įrankiai, darbo sąlygos. Pritaikant ergonomikos žinias ir principus gerinamos darbo sąlygos. Patogiau dirbant mažiau nuvargstama, dirbama našiau ir ilgiau, galima pasiekti geresnių rezultatų ir tausoti sveikatą.
Grūdinimas – tai žmogaus organizmo imuninės sistemos stiprinimo būdas, sveikatos šaltinis. Grūdintis visuomet pradedame pamažu. Iš pradžių grūdinimosi procedūros turėtų būti trumpos, temperatūrų skirtumas nedidelis. Vėliau jos trunka vis ilgiau, didėja temperatūrų skirtumas. Svarbu pradėto grūdinimosi nenutraukti, nebent susirgtume. Galima vienus grūdinimo būdus derinti su kitais, atsižvelgiant į sąlygas juos keisti, tačiau svarbu grūdinimosi nenutraukti. Organizmą grūdiname vandeniu, oro voniomis, saule, aktyviu judėjimu, vaikščiojimu basomis ir kt.
Jei įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kiek galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužę ant ledo nesistokite, o ridenkitės arba šliaužkite kuo toliau nuo eketės į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik pasiekus krantą reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau patektumėte ten, kur galima sušilti. Jei yra galimybė, būtinai išgerkite šiltos arbatos.
Dauguma žmonių, ypač moterys, labai mėgsta soliariumus. Tačiau ar kada susimąstėte, kokią grėsmę jie kelia? Anot mokslininkų, pastaraisiais metais odos vėžiu suserga vis jaunesnės moterys. Dažnai tai būna viena pavojingiausių vėžio formų – melanoma. Mokslininkai, nagrinėdami ligos istorijas, nustatė, kad dauguma odos vėžiu sergančių pacienčių reguliariai lankėsi soliariumuose. Tai padidina riziką susirgti odos vėžiu daugiau negu 70 procentų. Jei ant kūno yra daug apgamų, strazdanų, odos navikų, jei šeimos nariai yra sirgę melanoma, lankymasis soliariumuose dar labiau padidina riziką susirgti odos vėžiu. Ilgalaikis buvimas saulėje, ypač deginimasis karštomis vasaros dienomis, taip pat kelia šią grėsmę.
Saulės šviesos intensyvumo kaita veikia žmogaus sveikatą. Jeigu saulės šviesos gaunama per mažai, slopinama centrinės nervų sistemos veikla, nusilpsta imuninė sistema, lėtėja medžiagų apykaita. Jei saulės šviesos trūksta ilgai, galima susirgti depresija, atsiranda vitamino D apykaitos sutrikimų. Tai ypač pavojinga vaikams, nes jie gali susirgti rachitu. Suaugusiesiems dėl saulės šviesos trūkumo vystosi osteoporozė.
Tačiau per didelė saulės spinduliuotė gali sukelti odos ir poodinio sluoksnio nudegimus, ūmius odos uždegimus. Dėl ilgalaikio ultravioletinių (UV) spindulių poveikio galima susirgti onkologinėmis odos ligomis (odos vėžiu). Vasarą žmonėms dažnai pasitaiko nudegimų, gali ištikti šiluminis ar saulės smūgis. Didelė šilumos smūgio tikimybė atsiranda karštomis vasaros dienomis, jei ilgai būnama ar judama karštyje, geriama mažai vandens. Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia atvėsinti organizmo. Saulės smūgis ištinka tuomet, kai perkaitinama nepridengta galva, ypač viršugalvis – padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Žmogui svaigsta galva, padažnėja pulsas, sutrinka kvėpavimas, kartais vemiama.
Pamačius skęstantįjį pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį ir bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 iškviesti pagalbą. Jei netoliese yra kokių nors gelbėjimo priemonių, pavyzdžiui, vandenyje neskęstančių daiktų, gelbėjimo ratų, pripučiamų čiužinių ar pan., juos galima nusviesti skęstančiajam. Jei įmanoma, galima pamėginti skęstančiajam ištiesti lazdą, storesnę medžio šaką arba nusviesti virvę, kad jis įsikibęs galėtų išsilaikyti vandens paviršiuje.
Net būdami labai geri plaukikai gelbėtojai stengiasi priplaukti prie skęstančiojo iš nugaros ir sugriebti jį už plaukų, nes besiblaškydami vandenyje skęstantieji stengiasi įsikibti ir bet kokia kaina išsigelbėti. Todėl kyla pavojus nuskęsti ir pačiam gelbėtojui. Skęstančiuosius gelbėdami iš valties, gelbėtojai stengiasi priplaukti laivo priekiu, kad skęstantysis besigelbėdamas neapverstų prie jo priplaukusios valties.
Gelbėjant žiemą įlūžus ledui būtina veikti greitai ir ryžtingai, nes lediniame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Prie eketės artintis reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi reikia pasidėti lentą ar kitą plokščią tvirtą daiktą ir šliaužti. Prisiartinti prie eketės krašto arčiau negu 3–4 m yra labai pavojinga. Todėl skęstančiajam reikia paduoti lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.
Dienotvarkė – tai tinkamas paros laiko ir veiklų suskirstymas, atsižvelgiant į amžių, sveikatą, gyvenimo sąlygas, organizmo poreikius ir interesus. Paaugliai, veikiami nervų sistemos biologinių ritmų, aktyviausi būna ryte 8–12 val. ir po pietų 16–19 val. Tuomet yra didžiausias darbingumas. Nustatyta, kad mokinių darbingumas ruošiant namų užduotis būna daug didesnis, kai mokymasis derinamas su aktyviuoju poilsiu. Užtikrinus tinkamą dienos režimą galima apsisaugoti nuo pervargimo.
5–8 klasių mokiniams lauke rekomenduojama būti 2–3 valandas. Žiūrėti televizijos laidas rekomenduojama ne ilgiau kaip 1,5–2 valandas per parą. Mokantis kas 30 minučių būtinos trijų minučių pertraukėlės. Maitintis reikia kas 3,5–4 valandas per dieną. Miegui turėtų būti skiriamos 8–9 valandos.
Pasyvusis poilsis padeda atsipalaiduoti po aktyvios veiklos. Tai toks poilsis, kai vengiama sudėtingos ar intensyvios fizinės veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti, sumažinti įtampą, pakeisti aplinką. Pavargus labiau priimtinas pasyvusis poilsis, nes grįžus namo po sunkios darbo dienos norisi likusį laiką praleisti ramiai su artimaisiais ir draugais, arba net prie kompiuterio ar televizoriaus. Kiekvienas žmogus turi individualų ritmą, todėl pats turi pasirinkti sau tinkamiausią atsipalaidavimo būdą. Geriausias poilsis tas, kuris susijęs su kultūra, savišvieta: ir tobulėji, ir vėliau gali panaudoti įgytas žinias.
Tai aktyvus laisvo laiko leidimas: vaikščiojimas, plaukiojimas, mankšta, judrieji žaidimai, keliavimas ir kita fizinė veikla. Aktyvusis poilsis, judri ir įdomi veikla mažina psichinį nuovargį, palaiko ir didina darbingumą, gerina fizinę būklę. Fizinis aktyvumas formuoja žmogaus organizmą, ugdo ir stiprina visas jo sistemas, veikia funkcijas ir užtikrina gyvybingumą. Žmogui fizinis aktyvumas būtinas kaip maistas ir oras.
- jeigu renginys vyksta atviroje erdvėje, saugiausia būti minios pakraštyje;
- jeigu renginys vyksta uždaroje aplinkoje, stenkitės nebūti pačiame minios viduryje ar pačiame pakraštyje;
- judant miniai, eikite pasroviui, nesikabinkite už jokių objektų;
- jei patekote į didesnę spūstį, laikykite rankas ties diafragma arba šonuose, sulenktas per alkūnes, nelaikykite rankų kišenėse;
- nesistenkite kelti nuo žemės nukritusių daiktų.
Minioje pavojingiausia panika. Ji gali kilti bet kur – koncerte, diskotekoje ir t. t. dėl tikro (pvz., gaisras, sprogimas) ar dirbtinai kažkieno sukelto tariamo pavojaus (pvz., garsiai sušukus „Gaisras!“).
Kilus panikai minioje:
- geriausia išbėgti pirmam arba su pirmaisiais, kol neužsikimšo išėjimai;
- bėgdami minioje išmeskite visus duriančius, aštrius daiktus, kurie gali sužeisti jus arba aplinkinius; nusiimkite akinius, grandinėles, išsisekite auskarus, nusiriškite skareles, šalikus – jie gali būti mirtinai pavojingi;
- pargriuvus svarbiausia apsaugoti galvą ir atsistoti, keliantis nekreipti dėmesio į pamestus daiktus ar pan. – svarbiausia atsistoti ir judėti toliau;
- jeigu nepavyksta atsistoti, reikia susiriesti, kelius priglausti prie pilvo ir rankomis užsidengti galvą.
Norint pasigaminti marlės-vatos kaukę, reikia turėti 50•100 cm dydžio marlės skiautę, vatos ir mokėti siūti. Patieskite marlę ant lygaus paviršiaus ir viduryje 20•25 cm plote padėkite 2 cm storio vatos sluoksnį. Laisvus marlės kraštus iš abiejų pusių per ilgį užlenkite ant vatos. Marlės galus (apie 30–35 cm) perkirpkite per vidurį – iš kiekvieno galo turėsite po du raištelius. Apsiuvę raištelius turėsite marlės-vatos kaukę.
Jei neturite vatos, tokią kaukę galite pasigaminti vietoj vatos įklodami 4–6 kartus perlenktą marlės skiautę (20–25 cm).
Kaukę prie veido reikėtų pridėti taip, kad apatinis kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis būtų gerai uždengtos. Apatinius kaukės raištelius reikėtų surišti ant viršugalvio, viršutinius – ant pakaušio. Susidariusius tarpus tarp veido ir kaukės, kurie lieka užsirišus kaukę, reikėtų papildomai užkamšyti vata.
Yra daug būdų grūdintis vandeniu: apsitrynimai drėgnu rankšluosčiu, apsipylimai vėsiu vandeniu, dušas, maudymasis, vaikščiojimas basomis per balas, rasą, sniegą, vonios (panyrant, gulint, sėdint). Vanduo gali būti įvairios temperatūros, kontrastinis (t. y. šaltas keičiamas karštu). Vandens procedūros labai naudingos. Jos gerina širdies darbą, kraujo apytaką, didina baltųjų kraujo ląstelių kiekį, sumažina peršalimo grėsmę.
Grūdintis vandeniu reikia pamažu. Patartina pradėti nuo kūnui malonios vandens temperatūros (25–30 °C) ir pratintis prie šalto vandens (10–15 °C). Iš pradžių reikia grūdintis trumpesnį laiką, o paskui pamažu grūdinimosi laikas ilginamas. Užsigrūdinę žmonės gali maudytis upėse, ežeruose ir jūroje, kol vandens temperatūra nukrenta iki 10–12 °C. Žiemą ar ankstyvą pavasarį maudytis atviruose vandens telkiniuose nepatartina. Leidžiama tik ypatingais atvejais, pasitarus su gydytoju.
Tai tinkamiausia grūdinimosi priemonė visus metus. Kasdieniai pasivaikščiojimai, žaidimai gryname ore, išvykos į gamtą, turistiniai žygiai stiprina ir grūdina organizmą, teigiamai veikia nervų sistemą. Grūdintis oru galima mankštinantis ar dirbant. Miegant prie atviros orlaidės, mankštinantis apsirengus lengva sportine apranga gerai išvėdintoje patalpoje, organizmo audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi. Pradėti grūdintis oru rekomenduojama kas dieną po keletą minučių nusirengus arba su drabužiais, praleidžiančiais orą. Vėliau laikas ilginamas iki dviejų valandų. Vertėtų daugiau vaikščioti. Ėjimas gerina širdies kraujotaką, įvairių organizmo sistemų darbą. Po oro vonių rekomenduojamas šiltas dušas.
Vasarą aktualu grūdintis saule. Saulės spinduliai organizmui labai naudingi, jie veiksmingai naikina mikrobus, pakelia nuotaiką, veikiant ultravioletiniams spinduliams odoje gaminamas vitaminas D. Tačiau norint išvengti nudegimo, reikia protingai naudotis saulės voniomis. Prieš atliekant procedūrą reikėtų pabūti pavėsyje. Galvą būtina pridengti šviesia kepuraite ar skarele. Iš pradžių pasikaitinkite 10 min. Trukmę kasdien reikia ilginti, geriausia būnant saulėje judėti. Ilgiau kaip valandą būti saulėkaitoje nepatartina. Kai kuriems žmonėms saulės spindulių poveikis sukelia stiprią odos reakciją: paraudimą, niežėjimą, net skausmą. Saulės spinduliams jautresni tie žmonės, kurių oda labai balta, todėl jie turi būti ypač atsargūs. Būnant saulėje ryškūs spinduliai gali pažeisti akių tinklainės centrinę dalį, todėl reikėtų saugoti akis – užsidėti tamsius akinius. Pabuvus saulėje naudinga apsipilti vėsiu vandeniu arba išsimaudyti.
Grėsmės ekologiniam saugumui Lietuvoje šaltiniai gali būti:
- techninio pobūdžio (avarijos atominėse elektrinėse, pramonės įmonėse, sandėliuose arba kituose statiniuose, kuriuose gaminamos, perdirbamos, laikomos, sandėliuojamos pavojingos cheminės medžiagos ar tvarkomos jų atliekos; gaisrai objektuose, kuriuose galimas sprogimas; transporto, kuriuo vežamos radioaktyviosios ar kitos pavojingos cheminės medžiagos, dujotiekio, naftotiekio avarijos);
- gamtinio pobūdžio (stichiniai, katastrofiniai gamtiniai reiškiniai, miškuose ir durpynuose išplitę gaisrai, augalų kenkėjų antplūdžiai);
- socialinio pobūdžio (pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai);
- kriminalinio pobūdžio (teroro ir diversijos aktai).
Kilus tokio pobūdžio grėsmėms gali nukentėti žmonės, gyvūnai, augalai, gali būti užterštas oras, vanduo, dirvožemis.
Taisyklinga kūno padėtis yra tiesiogiai susijusi su fizine žmogaus sveikata. Ji labai svarbi žmogaus išvaizdai ir gerai savijautai. Šių dienų standartiniai taisyklingos laikysenos reikalavimai yra: tiesus kaklas, ne per daug iškelta galva, šiek tiek į priekį atstatyta krūtinė, atpalaiduoti pečiai, klubai vienodame aukštyje, tiesios kojos ir pėdos, stuburas, natūraliai sudarantis „S“ formą. Esant taisyklingai laikysenai vidaus organai yra taisyklingos padėties: širdis, plaučiai, kepenys, skrandis ir žarnynas veikia normaliai. Teisingi laikysenos įpročiai gerina gyvenimo kokybę, didina darbingumą, mažiausiai vargina einant, sėdint ar stovint, rašant ir skaitant.
Fizinis aktyvumas – tai griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos atliekant naudojama energija. Energiją mes naudojame dirbdami, aktyviai poilsiaudami, sportuodami, atlikdami įvairias veiklas. Tinkamas fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, didinančių fizinį pajėgumą, stiprinančių sveikatą ir gerinančių gyvenimo kokybę.
Dantų ėduonis yra liga, kurią sukelia daug veiksnių. Svarbiausi iš jų – netinkama mityba (maiste angliavandenių kiekis gerokai viršija normas, o baltymų yra per mažai), mikroelementų (fluoro) stoka, stresas, taip pat netaisyklinga burnos ir dantų higiena, genetinis polinkis. Burnoje gyvenantys streptokokai nuolat gamina medžiagas, padedančias dantų apnašose esančioms bakterijoms prisitvirtinti prie emalio. Prisitvirtinusios bakterijos tirpdo emalį, jame susidaro ertmės. Šie procesai labai paspartėja valgant per daug saldumynų.
