Pasirinkite temą ir MO tipą | Demonstracijos | Kūrybinė laboratorija | Testai | Žinynas | Užduočių lapai |
Sveikatos ugdymas | Poilsis | |||||
Aktyvumas | ||||||
Švara | ||||||
Mityba | ||||||
Jausmai ir bendravimas | ||||||
Žmogaus sauga | Gyvenamoji aplinka | |||||
Gamtinė aplinka | ||||||
Ekstremaliosios situacijos | ||||||
Eismo aplinka | ||||||
Pirmoji pagalba |
Gaisras – tai nekontroliuojamas degimas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje ir keliantis pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, aplinkai. Vieta, kurioje prasidėjo gaisras, vadinama gaisro židiniu. Per 30 sek. gaisro židinys gali pradėti plėstis – užsidega šalia esantys degūs daiktai. Kai patalpos temperatūra pakyla iki 300–400 °C, nuo karščio užsidega ir kiti daiktai. Tuomet gaisras gali tapti nekontroliuojamas. Per 10–15 min. gaisras gali apimti visą namą.
Didžiausią pavojų žmonėms per gaisrą kelia liepsna, karštis ir išsiskiriančios nuodingos dujos ir dūmai. Tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, gali kilti kritiškai sumažėjusio deguonies kiekio patalpose ir sprogimo pavojus.
Liepsna – tai degančios dujos ir garai, kurie išsiskiria degant daugeliui kietųjų medžiagų. Ji visada pavojinga žmogui, nes sukelia nudegimus. Liepsna per gaisrą išskiria daug šilumos (karščio). Dalis šios šilumos sunaudojama degimo produktams kaitinti, kita dalis išsisklaido kaip šiluminiai spinduliai, kaitinantys aplinką ir joje esančius daiktus.
Liepsnos skleidžiamas karštis gali nudeginti odą, akis. Kai aplinkos temperatūra yra 71 °C, antro laipsnio nudegimą galima gauti per 26 sek. Jei temperatūra yra 100 °C, gali pakakti 15 sek. Kvėpuojant karštu oru apdega kvėpavimo takai, net plaučiai. Nuo karšto oro lydosi ir limpa prie odos drabužiai, ypač tie, kurie pagaminti iš sintetinių medžiagų.
Dažniausiai žmonės gaisruose žūva dėl apsinuodijimo į aplinką išsiskiriančiais toksiškais degimo produktais, t. y. dūmais ir nuodingomis dujomis. Jų įkvėpus galima ne tik sunkiai apsinuodyti, bet ir mirti. Kvėpuojant anglies monoksido dujomis (smalkėmis) sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, atsiranda deguonies badas, pradedama dusti, pažeidžiama centrinė nervų sistema. Jei nesuteikiama pagalba, žmogus miršta. Tiršti juodi dūmai per gaisrą mažina matomumą ir graužia akis, todėl sunku gerai matyti evakuacinius išėjimus, išėjimo krypties rodykles.
Degant ugniai patalpoje sumažėja deguonies kiekis. Jo sumažėjus vos 3 proc. (nuo 21 proc. iki 18 proc.), labai pablogėja žmogaus organizmo judėjimo funkcijos. Būti patalpoje, kurioje deguonies ore tėra 14 proc., mirtinai pavojinga.
Sprogimas gali būti ir gaisro priežastis, ir padarinys. Gali sprogti degios dujos ar oro ir dulkių mišinys. Per sprogimą paprastai susidaro liepsna, nuo kurios gali užsidegti aplink esantys daiktai, o dėl išsiplėtusių garų ir dujų susidaryti didžiulis slėgis į aplinką. Sprogimas tiesiogiai pavojingas žmogaus gyvybei.