Pasirinkite temą ir MO tipą | Demonstracijos | Kūrybinė laboratorija | Testai | Žinynas | Užduočių lapai |
Sveikatos ugdymas | Poilsis | |||||
Aktyvumas | ||||||
Švara | ||||||
Mityba | ||||||
Jausmai ir bendravimas | ||||||
Žmogaus sauga | Gyvenamoji aplinka | |||||
Gamtinė aplinka | ||||||
Ekstremaliosios situacijos | ||||||
Eismo aplinka | ||||||
Pirmoji pagalba |
Pirmas ir svarbiausias žingsnis suteikiant pirmąją pagalbą, kai stipriai kraujuojama – užspausti kraujagyslę, iš kurios kraujuoja. Kraujas turi sukrešėti, kad galėtų prasidėti gijimo procesas ir sustotų kraujavimas. Rankos pirštais arba delnu mechaniškai spauskite kraujuojančią vietą. Uždenkite žaizdą tvarsčiu ar švariu audiniu ir stipriai prispauskite ranka. Toks spaudžiamasis tvarstis sulaiko kraują žaizdoje ir padeda sulipti kraujo komponentams – suformuoja krešulį. Jei tvarstis permirksta krauju, uždėkite antrą sluoksnį. Niekada nenuimkite tvarsčio. Nuimant krauju permirkusį tvarstį nuo žaizdos, kartu nusiima ir krešėjimo medžiagos, todėl kraujavimas tęsiasi.
Pirmoji pagalba kraujuojant dar priklauso nuo to, kokia kraujagyslė pažeista – arterija, vena ar kapiliaras. Pagal tai kraujavimas skirstomas į arterinį, veninį ir kapiliarinį.
Arterinis kraujavimas – tai pulsuojanti, trykštanti skaisčiai raudono kraujo čiurkšlė. Šis kraujavimas labai pavojingas, nes, jei pažeista stambesnė arterija, nesuteikus pirmosios pagalbos žmogus per kelias minutes gali mirtinai nukraujuoti. Todėl pirmąją pagalbą būtina suteikti labai greitai. Naudojant timpą ar iš audeklo pasidarytą varžtą reikia ranką ar koją suveržti virš žaizdos. Tarp odos ir varžto patartina padėti audinio skiautę, kad kiek įmanoma mažiau būtų traumuojami kūno audiniai. Veržimui negalima naudoti siaurų priemonių, pavyzdžiui, vielos ar virvutės. Ant spaudžiamųjų tvarsčių reikia dėti skarelę ar pan., surišti vieną mazgą, po mazgu dėti pagaliuką ar kitą tvirtą pailgą daiktą ir sukti tol, kol nustos kraujuoti, galus užfiksuoti. Varžtas turi užspausti kraujagyslę taip, kad žemiau žaizdos neapčiuoptumėte pulso, t. y. kad žemiau žaizdos nustotų tekėjęs kraujas. Pageidautina, kad varžtas būtų uždėtas toje vietoje, kur yra tik vienas kaulas, nes tada kraujagyslė geriau užspaudžiama. Būtina pažymėti varžto uždėjimo laiką, nes audiniai be kraujotakos gali būti ne ilgiau kaip 2 valandas (esant šaltam orui – ne ilgiau kaip 1 valandą). Nukentėjusįjį būtina kuo skubiau vežti į gydymo įstaigą, kur jam bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Jei transportavimas trunka ilgiau kaip 2 valandas, būtina atleisti varžtą, o po 2–3 min. vėl sustabdyti kraujavimą ir iš naujo užfiksuoti laiką.
Veninis kraujavimas – tai plūstantis ar silpna srove tekantis tamsus kraujas. Jei pažeista stambesnė vena, kraujas plūsta greičiau, jei smulkesnė – lėčiau. Esant tokiam kraujavimui, tvarstis turėtų būti spaudžiamasis – ant žaizdos dedamas sterilus tvarstis, o ant jo – kietas lygus žaizdos dydžio daiktas ar kietai suvyniotas audinio ritinėlis. Po to sutvarstoma.
Kapiliarinis kraujavimas – tai negausus kraujavimas, kai kraujas teka iš smulkiausių kraujagyslių (kapiliarų). Jis dažniausiai pasitaiko nubrozdinus odą. Šis kraujavimas nėra pavojingas, nes kraujas greitai sukreša, per kelias minutes kraujavimas sustoja. Teikiant pirmąją pagalbą reikia žaizdos kraštus patepti dezinfekuojamuoju tirpalu (5 proc. jodo ar briliantinės žalumos tirpalu) ir uždėti sterilų tvarstį.