Pasirinkite temą ir MO tipą | Demonstracijos | Kūrybinė laboratorija | Testai | Žinynas | Užduočių lapai |
Sveikatos ugdymas | Poilsis | |||||
Aktyvumas | ||||||
Švara | ||||||
Mityba | ||||||
Jausmai ir bendravimas | ||||||
Žmogaus sauga | Gyvenamoji aplinka | |||||
Gamtinė aplinka | ||||||
Ekstremaliosios situacijos | ||||||
Eismo aplinka | ||||||
Pirmoji pagalba |
Stresu vadiname situacijas, kurios kelia nerimą ir susirūpinimą. Stresą gali sukelti įvairūs veiksniai: triukšmas, šaltis, karštis, alkis, išgąstis, įtampa mokykloje ar darbe, nesėkmės, problemos šeimoje, konfliktai, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis.
Stresas yra apsauginė fiziologinė ir psichologinė organizmo reakcija. Trumpalaikis stresas organizmui gali būti netgi naudingas, pavyzdžiui, jeigu susižeidžiame, organizmas tuoj pat suaktyvina imuninę sistemą ir ji padeda susitvarkyti su sužeidimu (saugo nuo svetimkūnių patekimo į kraują, skatina žaizdos gijimą). Sunkaus daikto kėlimas – stresinė situacija. Tada stresas mums padeda – jis raumenims suteikia daugiau jėgos, kad lengviau įveiktumėme tą svorį.
Stresas tampa pavojingas, kai žmogus su juo negali susitvarkyti. Nuolatinis stresas ar įtampa turi neigiamą poveikį imuninei sistemai ir gali „išvesti iš rikiuotės“ visą organizmą, paskatinti fizines ir psichines ligas.