Mokytojo biblioteka

Jausmai ir bendravimas

Tema „Jausmai ir bendravimas“ skirta suprasti žmogaus emocinį pasaulį, išmokti atpažinti emocijas. Susipažinę su streso šaltiniais ir jo poveikiu sveikatai, mokiniai ieškos geriausių streso įveikimo būdų. Aiškinsis draugystės ir tarpusavio pagalbos svarbą žmogaus gyvenime. Sužinos, kaip atsispirti neigiamam aplinkos poveikiui ir spręsti konfliktus. Sistemins informaciją apie paauglystėje vykstančius pokyčius.

Demonstracija „Emocijos ir bendravimas“

Demonstracija skirta mokytis atpažinti įvairias žmonių emocijas, aptarti, kaip tos pačios emocijos gali ir padėti, ir trukdyti. 1 kadras skirtas išmokti geriau atpažinti žmonių emocijas iš veido išraiškos ir jas suprasti. Teisingai įvardiję paveikslėlyje rodomą emociją mokiniai gauna 10 taškų, už neteisingą atsakymą praranda 5 taškus. Surinktas taškų skaičius atspindi mokinio gebėjimą atpažinti emocijas. Reikėtų paskatinti mokinius geriau pagalvoti apie kiekvieną emociją, remtis gyvenimo patirtimi ir neskubėti spėlioti. Mokiniai šią užduotį gali atlikti ir mokydamiesi, ir norėdami pasitikrinti. 2 kadras skirtas įtvirtinti suvokimą, kad nėra gerų ir blogų emocijų, o kiekvienoje situacijoje tos pačios emocijos gali ir padėti, ir trukdyti. Iš pradžių mokiniai savarankiškai priskiria situacijoms padedančias ir trukdančias emocijas. Po to jie turėtų padiskutuoti, kodėl skirtingoms situacijoms parinko tokias pačias ar skirtingas emocijas, kaip valdyti emocijas. Diskusiją reikėtų kreipti prie išvados, kad negalima emocijų skirstyti į teigiamas ir neigiamas. Kiekviena emocija gali būti naudinga skirtingose situacijose, tik vienos emocijos malonesnės, kitos – ne tokios malonios. Demonstracija ugdo socialinę ir asmeninę kompetencijas.

Demonstracija „Įveik stresą!“

Demonstracija skirta supažindinti mokinius su stresą keliančiais veiksniais, streso poveikiu ir įveikimo būdais. Įvadinėje pamokos dalyje patartina pabrėžti, kad stresas būdingas visiems žmonėms, bet ne visi vienodai į jį reaguoja. Taip yra dėl to, kad žmonės skirtingai jautrūs stresą keliantiems veiksniams ir skiriasi jų gebėjimas suvaldyti stresą. Reikia padėti mokiniams suvokti, kad streso poveikis gali būti ne tik neigiamas. Kartais jis netgi naudingas: padeda susitelkti ir išvengti pavojingų situacijų. Svarbiausia – ne bandyti išvengti streso, o būti jam pasirengus ir gebėti jį kontroliuoti. 1 kadre mokiniai, nagrinėdami įvairius streso šaltinius, turėtų išskirti, kurie streso šaltiniai pasitaiko jų aplinkoje. 2 kadre, analizuodami skirtingo lygio streso poveikį, mokiniai turėtų palyginti, kuo skiriasi ramybės būsena, optimalus ir aukštas streso lygis. Po to tikslinga pavyzdžiais iš kasdienio gyvenimo iliustruoti, kada naudinga ramybės būsena, o kada – optimalus stresas. 3 kadras skirtas apibendrinti ir pritaikyti įgytas žinias. Atliekant šį testą, reikėtų atkreipti mokinių dėmesį į žvaigždutes, esančias prie skilčių „Pašalinkite“, „Pakeiskite“, „Priimkite“ ir „Prisitaikykite“ pavadinimų. Jos žymi išsamesnę užduoties formuluotę. Skiltyje „Pašalinkite“ mokiniai turi pažymėti, kurie veiksmai padėtų pašalinti streso šaltinį ir išvengti stresą keliančių situacijų, skiltyje „Pakeiskite“ – kurie veiksmai padėtų pakeisti savo elgesį, kad lengviau galima būtų susidoroti su stresu, skiltyje „Priimkite“ – kurie veiksmai padėtų priimti neišvengiamą stresą ir sušvelninti jo poveikį, o skiltyje „Prisitaikykite“ – kurie veiksmai padėtų prisitaikyti prie stresą keliančios situacijos. Mokiniams taip pat galima pasiūlyti pasidalyti tarpusavyje, kaip sekėsi atlikti užduotį ar surengti diskusiją. Demonstracija padeda ugdytis asmeninę ir socialinę kompetencijas.

Istorija „Elgesys ir jo padariniai“

Prieš pradedant kurti istoriją verta kartu su mokiniais aptarti atvejus, kai jiems teko susidurti su konfliktinėmis situacijomis, patyčiomis. Surenkite diskusiją, kaip reikėtų elgtis tokiose situacijose. Aptarkite, kaip kritiškai vertinti žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, reklamas. Po diskusijos mokiniai turėtų pasirinkti konkrečią situaciją iš savo arba klasės draugų gyvenimo ir sukurti apie ją istoriją. Kurdami istoriją mokiniai gali naudotis „Pagalba“. Užduotis padeda ugdytis asmeninę ir socialinę kompetencijas.

Komiksas „Ištiesk pagalbos ranką“

Kurdami komiksą mokiniai nagrinės, kaip jaunuoliai gali prisidėti prie geresnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės kūrimo, įgyti naudingos patirties, susirasti draugų atlikdami gerus darbus, padėdami vienas kitam mokytis, prižiūrėdami beglobius gyvūnus. Patariama keturias naujas aplinkas derinti su kitų komiksų aplinkomis: klase, miesto parku, vaikų kambariu. Taip pat galima pasinaudoti kitų temų veikėjais. Mokiniai turėtų aptarti įvairius pagalbos būdus, pasiūlyti sprendimų, kaip įtraukti į šią veiklą kitus vaikus. Nereikėtų apsiriboti vien pagalba mokantis, labdara ir gyvūnėlių globa. Aplinkos tvarkymo akcijos, pagalba senoliams ir kitos veiklos taip pat yra labai svarbios. Užduotis padeda ugdytis asmeninę, socialinę ir pažinimo kompetencijas. Plečiamas suvokimas, kad ne vien visuomenei reikalingas savanoriškas darbas, bet ir pats savanoris gauna naudos savanoriškai dirbdamas.

Minčių žemėlapis „Paauglystės palydovai“

Minčių žemėlapis skirtas susisteminti informaciją apie kūno, emocijų ir jausmų pokyčius paauglystėje, taip pat kylančias problemas. Siūloma pradėti kurti minčių žemėlapį išskiriant tris pokyčių šakas: kūno, emocijų ir jausmų. Prie kiekvienos šakos reikėtų nurodyti konkrečius pokyčius ir tai, kuo jie naudingi ar žalingi. Svarbu, kad mokiniai suprastų, kuo skiriasi fizinė ir dvasinė žmogaus branda. Sudarytas minčių žemėlapis turėtų padėti jiems atsakyti į rūpimus klausimus, suvokti, jog ne vien fizinė branda padaro žmogų suaugusiu, ir įsisąmoninti, kad paauglystės problemas galima išspręsti arba kad jos išnyks savaime. Rekomenduojama pasinaudoti žinyno straipsneliuose „Emocijos“, „Jausmai“, „Dėmesio, paauglystė!“ ir „Paauglių lytinis brendimas“ pateikiama informacija. Užduotis padeda ugdytis asmeninę kompetenciją.

Užduočių lapas „Jausmai ir bendravimas“

Užduotys skirtos nagrinėti stresą keliančias situacijas ir mokytis jį įveikti, neįsitraukti į pavojingas situacijas ir suprasti paauglystėje vykstančius pokyčius. Atliekant 1 užduotį galima naudotis demonstracija „Įveik stresą!“. Reikėtų padėti mokiniams suprasti, kad kiekvienas renkasi streso įveikimo būdus pagal savo charakterį, emocinį intelektą ir įpročius. Apibendrinant 1 užduotį būtina pabrėžti, kad teigiamos mintys yra labai svarbios įveikiant stresą. Atliekant 2 užduotį siūloma priminti mokiniams, kad jie gali naudotis ne tik pateiktomis frazėmis, bet ir sugalvoti savo, improvizuoti. Vertindami, kaip jiems pavyko pasakyti „Ne“, mokiniai turėtų pažymėti tašką toje skalės vietoje, kuri atitinka jų įsivertinimą. Užduotį galima apibendrinti surašant mokinių atsakymus į 2.4 klausimą ant lipniųjų lapelių, priklijuoti juos prie lentos ir aptarti kartu su mokiniais. 3 užduoties pirmąją dalį mokiniai turėtų atlikti namuose. Antrąją užduoties dalį galima atlikti su visa klase rašant pokyčių sąrašus lentoje arba mažesnėse grupėse sudarant sąrašus ant didelių lapų. Užduotys padeda ugdytis asmeninę ir socialinę kompetencijas.