Pasirinkite temą ir MO tipą Demonstracijos Kūrybinė laboratorija Testai Žinynas Užduočių lapai
Sveikatos ugdymas
Poilsis




Aktyvumas




Švara




Mityba




Jausmai ir bendravimas




Žmogaus sauga
Gyvenamoji aplinka




Gamtinė aplinka




Ekstremaliosios situacijos




Eismo aplinka




Pirmoji pagalba




Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Greitasis maistas apima visus patiekalus, kuriuos galima pagaminti ar patiekti per trumpą laiką. Tokiam maistui paruošti dažnai naudojami ne švieži, bet užšaldyti, chemiškai ar termiškai apdoroti produktai – pusfabrikačiai. Greitojo maisto kokybė dažniausiai būna prastesnė negu įprasto maisto. Labiausiai paplitę tokio maisto pavyzdžiai: traškučiai, sumuštiniai, mėsainiai, dešrainiai, gruzdintos bulvytės, greito paruošimo makaronai ir sriubos... Dėl greitojo maisto vartojimo gali atsirasti trumpalaikių ar ilgalaikių sveikatos sutrikimų.

Fejerverkas – pramogoms skirtas pirotechnikos gaminys. Jo sudėtyje yra sprogstamųjų medžiagų, skirtų karščiui, šviesai, garsui, dūmams ar tokių efektų deriniui gauti. Fejerverkai yra gražūs ir spalvingi, tačiau dėl savo sudėties labai pavojingi.

Jeigu namuose turite iš anksto nusipirktų fejerverkų, juos saugokite nuo atviros ugnies, drėgmės ir bet kokių pažeidimų. Šalia atviros ugnies fejerverkai gali sprogti, o mėgindami paleisti sudrėkusius ar sulūžusius fejerverkus neišvengsite susižalojimo. Prieš leisdami fejerverką pirmiausia atidžiai perskaitykite naudojimosi instrukciją ir griežtai jos laikykitės.

Leidžiant fejerverkus reikia elgtis saugiai.

– Fejerverkų nesinešiokite kišenėse.

– Padegamąją virvutę atlenkite į šalį, kad ją uždegant nereikėtų pasilenkti virš fejerverko.

– Niekada neleiskite fejerverkų patalpoje.

– Fejerverkus leiskite atviroje vietoje nuo lygaus kieto pagrindo.

– Leisdami fejerverkus tamsoje, pasišvieskite žibintuvėliu.

– Vienu metu leiskite tik vieną fejerverką.

– Leisdami fejerverką su strypu, kuo vertikaliau įstatykite jį į stabilų stovą. Nesmeikite fejerverko strypo į žemę arba sniegą, nes jis gali nepakilti ir sprogti ant žemės.

– Leisdami daugiašūvį fejerverką (bateriją), būtinai pastatykite jį lygioje vietoje. Kad nenuvirstų, iš šonų prispauskite plytomis arba kitais sunkiais daiktais. Tokie fejerverkai iššauna į 10–40 metrų aukštį, todėl svarbu įsitikinti, kad virš jų nėra jokių kliūčių (elektros laidų, medžių šakų).

– Neikite prie užgesusio fejerverko bent 20 minučių. Pasitaiko, kad iššovusiame fejerverke lieka neiššovusių užtaisų, ir jie gali sprogti pavėluotai.

– Jeigu fejerverkas neiššovė, nebandykite jo dar kartą uždegti.

– Fejerverkų skleidžiamas triukšmas gąsdina gyvūnus (ypač jautrūs šunys), todėl, kol leidžiami fejerverkai, gyvūnus laikykite patalpoje.

Žaliavalgiai mano, kad kepamas, verdamas ar kitaip termiškai apdorojamas maistas praranda savo vertingąsias maistines savybes. Todėl jie valgo tik termiškai neapdorotą maistą arba tokį, kuris buvo gaminamas ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Dažniausiai žaliavalgiai nevalgo nei mėsos, nei žuvies, nei pieno produktų ir kiaušinių, bet nebūtinai. Jie gamina patiekalus iš vaisių, daržovių, sėklų, grūdų, žalumynų.

1. Gyvūnus reikia prižiūrėti.

Namuose laikomi gyvūnai turi savo poreikių. Norint, kad augintinis gyventų fiziškai ir psichiškai sveikas, šiuos poreikius būtina tenkinti. Gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis, jam nekenksmingomis sąlygomis. Priešingu atveju gyvūnas gali būti paimtas ir perduotas kitam šeimininkui.

Kenksmingas elgesys su gyvūnais yra draudžiamas įstatymu – gyvūno negalima mušti, žaloti, spardyti, erzinti, gąsdinti ar kitaip sukelti stresą. Draudžiama skatinti agresyvų gyvūno elgesį: pjudyti ar organizuoti peštynes su kitais gyvūnais. Gyvūnui susirgus ar susižeidus būtina suteikti veterinarinę pagalbą. Draudžiama gyvūną palikti gatvėje, miške, pakelėje ar kitose vietose, norint juo atsikratyti, padaryti benamį.

2. Naminiai gyvūnai neturi trukdyti kitiems žmonėms.

Laikyti šunį, katę bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Tokį sutikimą būtų geriau gauti iki įsigyjant šunį ar katę.

Kiekvienas asmuo, ketinantis įsigyti naminį gyvūną, turi žinoti, kad privalės užtikrinti, jog augintinis nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nedarytų žalos turtui, nesužeistų kitų gyvūnų. Jeigu gyvūnas padarys žalą žmonių sveikatai ir turtui, gyvūno savininkai privalės atlyginti visas išlaidas.

Draudžiama vestis šunis į renginius, parduotuves, vaikų žaidimų aikšteles. Kad šuo neįkąstų žmonėms, viešose vietose jį reikia vestis su pavadėliu ir antsnukiu. Pavadėlis turi būti tokio ilgio, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito žmogaus ir jo daiktų ar užšokti ant žmogaus ir jo daiktų, kelti jiems grėsmę. Be antsnukio gali būti vedžiojami tik tie šunys, kurie yra išlaikę paklusnumo testą arba yra tokie maži, kad antsnukiai jiems negaminami.

Neatsiejama atsakingo elgesio dalis – savo augintinio ekskrementų rinkimas. Palikti ekskrementai gadina estetinį aplinkos vaizdą, teršia gamtą, gali užkrėsti infekcinėmis ligomis sveikus gyvūnus, žmones, ypač vaikus.

3. Reikia rūpintis savo ir gyvūnų sveikata.

Gyvūnai gali platinti įvairias infekcines ir parazitines ligas. Jomis galima užsikrėsti paglosčius užsikrėtusį gyvūną. Todėl kiekvienas turi laikytis asmens higienos. Grįžus iš lauko ar pažaidus su savo augintiniu reikia plautis rankas. Negalima leisti šunims laižyti veido, lėkščių, valgyti iš tų pačių indų kaip ir žmonės. Nereikia žaisti su nepažįstamais gyvūnais.

Visi šunys ir kiti gyvūnai kasmet turi būti skiepijami, nes gali užsikrėsti labai pavojinga liga – pasiutlige. Šia liga sergantis gyvūnas gali užkrėsti kitus gyvūnus ir žmones. Todėl, jeigu šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti medikams.

Pamačius ar radus sužeistą gyvūną, reikia juo pasirūpinti ir pranešti veterinarams.

Vegetarai nevalgo raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos, žvėrienos ir pan.), paukštienos ir žuvies. Vieni vegetarišką mitybą pasirenka dėl religinių ar vertybinių įsitikinimų, kiti – dėl sveikatos problemų, dar kiti – dėl to, kad tokia mityba jiems atrodo sveikiausia. Kai kurie vegetarai be išvardytų maisto produktų dar nevalgo ir kiaušinių arba pieno, kiti valgo žuvį arba paukštieną. Tačiau visus vegetarus vienija tai, kad jie nevalgo raudonos mėsos.

Netinkamai praktikuojant tokį mitybos būdą gali atsirasti sveikatos sutrikimų, todėl būtina gerai planuoti savo mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų.

Trumpalaikiai sveikatos sutrikimai yra laikini. Dažniausiai jie išnyksta, kai nebelieka sutrikimą sukeliančio veiksnio arba žmogus prisitaiko.

Žmogaus sveikata labai priklauso nuo jo mitybos. Netinkama mityba gali sukelti trumpalaikius sveikatos sutrikimus. Kai organizmas negauna visų reikiamų medžiagų, žmogus jaučiasi pavargęs, neturi pakankamai energijos, jam sunku susikaupti darbui ir mokymuisi, sumažėja kraujospūdis. Nuolat valgant greitąjį maistą atsiranda laikinų virškinimo sutrikimų – vidurių pūtimas, tempimo jausmas skrandyje, padidėja skrandžio rūgštingumas. Kai kuriuose maisto produktuose esantys kvapo ir skonio stiprikliai gali sukelti ūmias alergines reakcijas.

Maisto priedai – tai natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, kurios, nebūdamos maisto sudėtinės dalys, dedamos gaminant maistą, siekiant išlaikyti, sustiprinti ar susilpninti tam tikras maisto produkto savybes ar pridėti papildomų (pavyzdžiui, skonį, kvapą), pagerinti išvaizdą.

Europoje maisto priedai skirstomi į 25 grupes. Maisto priedo pavadinimas sudaromas iš raidės „E“, kuri reiškia ES, ir trijų skaičių. Kiekviena maisto priedų grupė žymima tam tikrais skaičiais.

Dažikliai (E100–180) suteikia maisto produktui spalvą arba ją atgaivina.

Konservantai (E200–297) pailgina maisto produkto vartojimo trukmę, apsaugo nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo.

Antioksidantai (E300–385) pailgina maisto produkto vartojimo trukmę, saugo nuo gedimo, kurį sukelia oksidacija, pavyzdžiui, riebalų apkartimas ir spalvos pasikeitimas.

Emulsikliai ir stabilizatoriai (E400–499, E1400–1499) padeda maisto produkte sudaryti ar išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų (pavyzdžiui, aliejaus ir vandens) pastovų mišinį.

E500–599 žymimos rūgštingumą ir lipnumą reguliuojančios medžiagos. Aromato ir skonio stiprikliai (E620–650) sustiprina esamą maisto produkto aromatą ir (arba) skonį.

Saldikliai (E950–967) – cukraus neturinčios medžiagos – suteikia maisto produktams saldų skonį arba yra vartojami maistui ir gėrimams (kavai, arbatai) valgant pasaldinti. E900–914 yra glajinės medžiagos.

Lietuvoje leidžiami maisto priedai išvardyti Lietuvos higienos normoje HN53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 1000 pavadinimų maisto priedų, o Lietuvoje leidžiama vartoti 380. Įvairių šalių leidžiamų maisto priedų sąrašai skiriasi. Sprendimas leisti naudoti maisto priedą nėra galutinis. Jei išaiškėja, kad maisto priedas nėra saugus, jis gali būti išbrauktas iš leidžiamų vartoti priedų sąrašo. Visus maisto priedus, panaudotus maisto gamyboje, gamintojas privalo nurodyti produkto etiketėje. Jeigu neviršijamos leidžiamos koncentracijos, priedai neturėtų kenkti sveikatai. Tačiau egzistuoja ir kita nuomonė. Pasirodo vis naujų tyrimų duomenų. Manoma, kad maisto priedai gali sukelti alergijas, įvairius bėrimus, dilgėlinę, slogą, bronchinę astmą, migreną, virškinimo sutrikimus, pykinimą, vėmimą, kasos, inkstų ligas, padidintas jautrumą kai kuriems medikamentams (pvz., aspirinui), vaikų elgesio sutrikimus (hiperaktyvumą). Kai kurie maisto priedai gali turėti mutageninį ir kancerogeninį poveikį.

Sveikatai kenksmingi maisto priedai

Uždrausti vartoti: E103, E105, E111, E121, E125, E126, E130, E152, E181.

Labai pavojingi: E123.

Pavojingi vartoti: E102, E110, E120, E124, E127.

Įtariama, kad yra pavojingi: E104, E122, E141, E150, E151, E171, E173, E180, E240, E241, E471.

Gali sukelti ląstelių pakitimus (kancerogenai): E131, E142, E210, E211, E212, E213, E214, E215, E217, E222, E223, E224, E226, E239, E330.

Didina cholesterolio kiekį: E320, E321.

Didina kraujospūdį: E250, E251, E252.

Sukelia alergijas: E102, E107, E110, E120, E122, E123, E124–129, E131, E151, E210, E211, E232, E233, E250, E311, E312, E320, E321, E330, E333, E620, E625, E626, E627, E629, E630, E631, E633, E635, E414, E430, E431, E450–455.

Sukelia virškinimo sutrikimus: E222, E223, E224, E226, E220–E227, E460–E466, E470–E477.

Gerai ištirti, nekenksmingi priedai

E100, E101, E161, E170, E174, E175, E200, E202, E203, E236, E237, E238, E260, E261, E262, E263, E270, E280, E281, E282, E300, E301, E302, E303, E304, E306, E307, E308, E309, E322, E325, E326, E327, E331, E332, E333, E334, E335, E336, E338, E339, E340, E341, E400, E401, E402, E403, E404, E407, E410, E413, E414, E420, E421, E422, E450, E461, E462, E465, E466, E472, E473, E475, E480.

Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai atsiranda ne iš karto. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžys, cukrinis diabetas, lėtinės plaučių ir kvėpavimo takų ligos, nutukimas, astma išsivysto palengva ir dažniausiai pasireiškia tik suaugus. Ilgalaikius sutrikimus sukelia rūkymas, nesveika mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas. Maiste esantys riebalai, ypač gyvulinės kilmės, didina cholesterolio kiekį kraujyje, dėl to padidėja tikimybė susirgti širdies ligomis ir kai kuriomis vėžio formomis. Per didelis druskos kiekis gali padidinti kraujospūdį. Nuolatinis greitojo maisto vartojimas ir persivalgymas gali sukelti priklausomybę ir nutukimą. Įvairūs maiste esantys alergenai didina pavojų susirgti astma.

Gaisras – tai nekontroliuojamas degimas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje ir keliantis pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, aplinkai. Vieta, kurioje prasidėjo gaisras, vadinama gaisro židiniu. Per 30 sek. gaisro židinys gali pradėti plėstis – užsidega šalia esantys degūs daiktai. Kai patalpos temperatūra pakyla iki 300–400 °C, nuo karščio užsidega ir kiti daiktai. Tuomet gaisras gali tapti nekontroliuojamas. Per 10–15 min. gaisras gali apimti visą namą.

Didžiausią pavojų žmonėms per gaisrą kelia liepsna, karštis ir išsiskiriančios nuodingos dujos ir dūmai. Tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, gali kilti kritiškai sumažėjusio deguonies kiekio patalpose ir sprogimo pavojus.

Liepsna – tai degančios dujos ir garai, kurie išsiskiria degant daugeliui kietųjų medžiagų. Ji visada pavojinga žmogui, nes sukelia nudegimus. Liepsna per gaisrą išskiria daug šilumos (karščio). Dalis šios šilumos sunaudojama degimo produktams kaitinti, kita dalis išsisklaido kaip šiluminiai spinduliai, kaitinantys aplinką ir joje esančius daiktus.

Liepsnos skleidžiamas karštis gali nudeginti odą, akis. Kai aplinkos temperatūra yra 71 °C, antro laipsnio nudegimą galima gauti per 26 sek. Jei temperatūra yra 100 °C, gali pakakti 15 sek. Kvėpuojant karštu oru apdega kvėpavimo takai, net plaučiai. Nuo karšto oro lydosi ir limpa prie odos drabužiai, ypač tie, kurie pagaminti iš sintetinių medžiagų.

Dažniausiai žmonės gaisruose žūva dėl apsinuodijimo į aplinką išsiskiriančiais toksiškais degimo produktais, t. y. dūmais ir nuodingomis dujomis. Jų įkvėpus galima ne tik sunkiai apsinuodyti, bet ir mirti. Kvėpuojant anglies monoksido dujomis (smalkėmis) sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, atsiranda deguonies badas, pradedama dusti, pažeidžiama centrinė nervų sistema. Jei nesuteikiama pagalba, žmogus miršta. Tiršti juodi dūmai per gaisrą mažina matomumą ir graužia akis, todėl sunku gerai matyti evakuacinius išėjimus, išėjimo krypties rodykles.

Degant ugniai patalpoje sumažėja deguonies kiekis. Jo sumažėjus vos 3 proc. (nuo 21 proc. iki 18 proc.), labai pablogėja žmogaus organizmo judėjimo funkcijos. Būti patalpoje, kurioje deguonies ore tėra 14 proc., mirtinai pavojinga.

Sprogimas gali būti ir gaisro priežastis, ir padarinys. Gali sprogti degios dujos ar oro ir dulkių mišinys. Per sprogimą paprastai susidaro liepsna, nuo kurios gali užsidegti aplink esantys daiktai, o dėl išsiplėtusių garų ir dujų susidaryti didžiulis slėgis į aplinką. Sprogimas tiesiogiai pavojingas žmogaus gyvybei.

Cheminės medžiagos ir preparatai žymimi specialiais pavojingumo ženklais. Todėl labai svarbu juos pažinti ir žinoti, kaip elgtis.

Lėtuoju maistu vadinamas toks maistas, kuris gaminamas nenaudojant pusfabrikačių. Maistui pasirenkami natūralūs, ekologiški produktai. Jam gaminti skiriama pakankamai laiko.

Lėtojo maisto judėjimas susikūrė kaip pasipriešinimas pasaulyje sparčiai plintančiai greitojo maisto ir skubaus gyvenimo būdo kultūrai. Šis judėjimas ypač daug dėmesio kreipia į tradicinius maisto gaminimo būdus, maisto paveldą, maisto produktų įvairovę ir kokybę.

Veganai nevalgo jokių gyvūninių produktų (mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, medaus). Dažniausiai veganais tampama dėl įsitikinimo, kad gyvūninių produktų vartojimas yra gyvūnų išnaudojimas ir jų teisių pažeidimas. Tačiau kai kurie žmonės veganišką mitybą pasirenka manydami, kad tai sveika. Veganai turi ypač daug dėmesio kreipti į tinkamą mitybą, nes dėl kai kurių maistinių medžiagų trūkumo gali atsirasti sveikatos sutrikimų.

Dieta vadinamas tam tikro maisto valgymas arba nevalgymas, siekiant sumažinti, padidinti ar išlaikyti kūno svorį. Žmonės laikosi dietos dėl įvairių priežasčių, bet populiariausios yra lieknėjimo ir sporto dietos.

Laikydamiesi lieknėjimo dietos žmonės vengia kaloringo ir daug angliavandenių turinčio maisto. Pavyzdžiui, saldumynų, bandelių, riebaus maisto. Kad dieta būtų veiksmingesnė, dažnai ji derinama su tam tikrais fiziniais pratimais.

Sportinės dietos laikomasi norint aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis, kurios reikalingos raumenims augti. Žmonių, kurie laikosi šios dietos, maiste yra daug baltymų, vitaminų ir mikroelementų. Dažnai vartojami specialūs maisto papildai sportuojantiesiems.

Svarbu žinoti, kad įvairios moksliškai nepagrįstos dietos gali pakenkti sveikatai. Dėl netinkamai pasirinktos dietos organizme gali pritrūkti reikalingų maistinių medžiagų. Kalorijų ribojimas mažina energijos kiekį. Greitas svorio netekimas ir vėl greitas svorio priaugimas didina susirgimo širdies ir kraujagyslių ligomis riziką. Dietų laikymasis gali tapti odos ligų, depresijos, galvos skausmo ar svaigimo ir vidurių užkietėjimo priežastimi. Pradedant laikytis dietos būtina pasitarti su dietologu.

Buityje plačiai naudojamos cheminės priemonės – skalbimo milteliai, valikliai, plovikliai, šveitikliai, balikliai, vandens minkštikliai, dezinfekavimo priemonės. Jų būna labai įvairių: purškiami aerozoliai, skysčiai, pastos, drebučiai, kietosios medžiagos (milteliai, granulės). Šių priemonių sudėtyje gali būti žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų, todėl netinkamai ir neatsargiai jas naudojant galima apsinuodyti, sudirginti ir pažeisti odą, akis, kvėpavimo takus. Toliau pateikiamos svarbiausios saugaus naudojimosi buitinėmis cheminėmis priemonėmis taisyklės.

– Prieš naudodamiesi nauja priemone atidžiai perskaitykite informaciją ant pakuotės.

– Priemones laikykite joms skirtose talpose ar pakuotėse. Jeigu perpilate į kitą tarą, būtinai užklijuokite etiketę (geriausia originalios pakuotės) ir įsitikinkite, kad parinkote tinkamos rūšies tarą. Cheminių medžiagų nelaikykite maistui skirtuose induose.

– Kiekvieną kartą prieš naudodamiesi priemone įsitikinkite, kad naudojate būtent tą priemonę ir laikotės saugos taisyklių.

– Nenaudokite vienu metu skirtingų cheminių priemonių, nes gali išsiskirti nuodingų dujų.

– Niekada neuostykite cheminių priemonių tiesiog iš pakuotės. Kvapą galite užuosti per atstumą – rankos mostais orą stumdami nosies angos link.

– Visas chemines priemones laikykite vaikams nematomoje ir neprieinamoje vietoje.

– Nelaikykite cheminių priemonių šalia maisto produktų.

– Cheminių priemonių atsargas laikykite taip, kaip nurodyta ant etiketės.

– Naudodamiesi įvairiais valikliais mūvėkite gumines pirštines, saugokite odą, akis.

– Netoli atviros ugnies nenaudokite aerozolių, dažymo priemonių, tirpiklių, išskiriančių lengvai užsiliepsnojančius garus (pvz., acetono, terpentino, benzino). Susikaupę šie garai gali sukelti gaisrą ar net sprogimą.

– Tuščių aerozolio flakonų nemeskite į degančią ugnį, nes jie gali sprogti.

– Pirkite tik tiek cheminių priemonių, kiek tikrai sunaudosite.

Lietuvoje kasmet įvyksta daugiau kaip 2 tūkst. eismo įvykių, žūva daugiau kaip 250 pėsčiųjų. Daugiausia nelaimių įvyksta rudenį, tamsiuoju paros metu. Jei žmogus, einantis keliu, turės matomoje vietoje prisegtą atšvaitą, jis bus vairuotojo pastebėtas iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo negu be atšvaito net ir tada, kai lis, snigs ar tvyros tirštas rūkas. Net išrankiausi pėstieji gali išsirinkti jiems patinkantį atšvaitą: mažiesiems patiks prie kuprinių, rankinių ar striukių segami atšvaitai-žaisliukai arba klijuojami spalvingi lipdukai, vyresniųjų klasių mokiniai gali rinktis juostas, kurias lengva apsivynioti aplink ranką arba koją, ar tiesiog pakabinamus atšvaitus. Vairuotojai, pamatę tamsoje žybsintį atšvaitą, supras, kad eina pėstysis, ir sulėtins greitį. Savo saugumu pasirūpink ir tu!
Rodos, gyvename labai ramiame krašte: nėra veikiančių ir lava besispjaudančių ugnikalnių, didelių žemės drebėjimų, milžiniškų cunamių ar labai stiprių uraganų. Vis dėlto Lietuvą ne kartą buvo ištikusios gamtinės nelaimės: dėl nenuspėjamų potvynių išsilieja upės, karštomis vasaromis kyla masiniai miškų ir durpynų gaisrai, kai išdega daugybė hektarų žemės, ugnyje žūva šimtai gyvūnų, milijonai, o gal net milijardai vabzdžių, atsitikus techninėms katastrofoms (išsiliejus cheminėms medžiagoms, trūkus vamzdynams, įvykus pramoninėms avarijoms ir kt.) padaroma neatitaisoma žala gamtai. Negana to, mus veikia ir visuotiniai atmosferos pokyčiai: padidėjęs užteršimas, klimato atšilimas. Kilus epidemijoms, vykstant masinėms riaušėms, politiniams neramumams ar teroro išpuoliams, kai situacija tampa sunkiai valdoma, taip pat gali būti skelbiama ekstremali situacija. Tuomet žmonės yra priversti išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Ar mes tikrai esame pasirengę sutikti galimas negandas, ar žinome, kaip joms įvykus privalome elgtis, kad užtikrintume savo ir artimųjų saugumą, kiek tik įmanoma sumažintume padarinių žalą?

Kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam (o gal net sau pačiam), kuris apsiplikė karštais skysčiais ar nudegė?

- Nedelsdami atvėsinkite nudegusią vietą šaltu vandeniu, tik po to kvieskite gydytoją. Tai ne tik numalšins skausmą, bet ir užkirs kelią pažeidimui plisti gilyn į audinius.

- Jei nudegimas stiprus, nudegusią vietą vėsinkite ilgai – iki pusės valandos arba tol, kol nebeskaudės.

- Švariai aptvarstykite žaizdą: iš pradžių žaizdos būna švarios, todėl jas reikia saugoti nuo užteršimo.

- Didelius nudegusios odos plotus laisvai pridenkite švaria paklode ar rankšluosčiu.

- Neplėškite pridegusių prie odos rūbų, išskyrus smilkstančius.

- Nedelsdami kvieskite gydytoją ar gabenkite nukentėjusįjį į ligoninę.

Anot mokslininkų, kasdien įvyksta šimtai žemės drebėjimų. Dauguma iš jų silpni, todėl visų jų nejaučiame. Kadangi gyvename lygumų krašte, neturėtume baimintis galimų žemės drebėjimų keliamų pavojų. Tačiau kartais keliaujame į kitas šalis, kuriose dėl litosferos plokščių judėjimo, ugnikalnių išsiveržimų ar žmonių veiklos (pavyzdžiui, kalnakasybos, įvairių požeminių sprogdinimų, statomų didžiulių užtvankų) kyla stichinių nelaimių. Žemės drebėjimai yra matuojami balais pagal Richterio skalę. Iki 4,5 balo žemės drebėjimas yra jaučiamas, tačiau žalos beveik nepridaro. Stipresnis negu 6 balų žemės drebėjimas laikomas stipriu, o 7 balų ir stipresnis gali sukelti didžiules katastrofas.
Lytinių organų sritis turi kai kurių ypatumų: šioje vietoje atsiveria šalinimo organai, oda čia plonesnė ir jautresnė, gausiau prakaituojanti ir labiau plaukuota. Raukšlėse užsilaiko odos pleiskanos, šlapimo ir prakaito lašeliai bei riebalų dalelės, dėl to susidaro palanki terpė bakterijoms daugintis ir skleisti blogą kvapą. Visa tai lemia šios kūno dalies priežiūros specifiką ir svarbą. Tik švari oda gali normaliai funkcionuoti. Intymias vietas reikia apsiplauti ne rečiau kaip du kartus per dieną. Intymiąją vietą geriausia plauti tik ranka, tinka bidė, tačiau svarbiausia – nenaudoti jokių kempinių, nes bakterijos nuo rankų nuteka, o į kempinę įsigeria. Oda ir gleivinės turi natūralią apsaugą, tačiau ją lengvai gali pažeisti netinkamos kūno priežiūros priemonės. Patariama naudoti tik tokį muilą arba dušo želę, kurių pH yra artimas natūralios odos pH. Intymiajai vietai sausinti būtina turėti asmeninį rankšluostį. Apatinis trikotažas turėtų būti medvilninis ar kito natūralaus pluošto, jis keičiamas kasdien.