Lietuvių kalba
5-6 klasėms
Lietuvių kalba
7-8 klasėms
Literatūros kūrinai
5-8 klasėms
Gamtos mokslai
5-6 klasėms
Gamtos mokslai
7-8 klasėms
Geografija
6-8 klasėms
Sauga ir sveikata
5-8 klasėms
Paieška
Ieškoti
Išplėstinė paieška
Prisijungti
Užsiregistruoti
|
Priminti slaptažodį
Mano
Testai
Išrinktieji
(0)
Vaizdai
(0)
Įsivertinimas
Pasirinkite temą ir MO tipą
Demonstracijos
Kūrybinė laboratorija
Testai
Žinynas
Užduočių lapai
Sveikatos ugdymas
Poilsis
Aktyvumas
Švara
Mityba
Jausmai ir bendravimas
Žmogaus sauga
Gyvenamoji aplinka
Gamtinė aplinka
Ekstremaliosios situacijos
Eismo aplinka
Pirmoji pagalba
Mokytojo biblioteka
Rodyti matricą
Paslėpti matricą
Titulinis
> Išplėstinė paieška
Išplėstinė paieška
Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.
Siaurinti paiešką
Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.
Tipai:
Demonstracijos
Kūrybinė laboratorija
Žinynas
Užduočių lapai
Testai
Dalykas
[Pasirinkite]
Sveikatos ugdymas
Žmogaus sauga
Klasė
[Pasirinkite]
5-6
7-8
Veiklos sritis
[Pasirinkite]
Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata
Fizinis aktyvumas
Sveika mityba
Veikla ir poilsis
Asmens ir aplinkos švara
Psichikos sveikata
Socialinė sveikata
Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams
Saugi elgsena buityje ir gamtoje
Saugi elgsena eismo aplinkoje
Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose
Pirmoji pagalba
Pirmoji pagalba
Tema
[Pasirinkite]
Poilsis
Aktyvumas
Švara
Mityba
Jausmai ir bendravimas
Gyvenamoji aplinka
Gamtinė aplinka
Ekstremaliosios situacijos
Eismo aplinka
Pirmoji pagalba
Sportas
Gebėjimai, žinios ir supratimas
[Pasirinkite]
Sveikatos ugdymas
5-6
Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata
1.1. Analizuoja sveikatos požymius, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai.
1.1.1. Apibūdina sveikatos ir sveiko žmogaus sampratas, sveikatą kaip darnų kūno, psichikos, tarpusavio santykių funkcionavimą.
1.1. Atskleidžia įvairius sveikatos požymius ir elgesio bei aplinkos veiksnių įtaką sveikatai.
1.1.1. Apibūdina sveikatą kaip darnų kūno, psichikos, tarpusavio santykių funkcionavimą.
1.1.2. Aptaria kasdienius veiksmus, nuo kurių priklauso sveikata.
1.2. Laikosi sveikos gyvensenos principų įvairiose aplinkose; atpažįsta savo elgesio ir aplinkos poveikį savijautai ir sveikatai.
1.2.1. Įvardija savo elgesio ir aplinkos veiksnius, stiprinančius sveikatą ir kenkiančius jai.
1.2. Laikosi sveikos gyvensenos principų įvairiose, taip pat ir nepalankiose, aplinkose.
1.2.1. Nagrinėja kasdienius veiksmus, nuo kurių priklauso sveikata. Pateikia sveikos gyvensenos kasdienių veiksmų pavyzdžių.
1.2.2. Analizuoja, kas naudinga ir kas kenkia sveikatai.
1.3. Įsivertina savijautą, numato ir susiplanuoja gyvensenos pokyčius, kurie gali padėti stiprinti sveikatą.
1.3.1. Pateikia pavyzdžių, kaip sveika gyvensena lemia savijautos pokyčius.
1.3.2. Nurodo, į ką kreiptis pagalbos pasijutus blogai.
1.3. Įsivertina savo sveikatą ir su ja susijusio asmeninio elgesio poveikį jai.
1.3.1. Analizuoja savo elgesio ir aplinkos veiksnius, stiprinančius ir kenkiančius sveikatai.
1.3.2. Įvardija, kur tikslinga kreiptis iškilus rimtesnėms sveikatos problemoms.
1.4. Pasirenka sveikatos stiprinimo prioritetus, susiplanuoja gyvensenos pokyčius, kurie padėtų stiprinti sveikatą.
1.4.1. Analizuoja, kaip gyvenimo būdo pokyčiai lemia sveikatą.
Fizinis aktyvumas
2.1.1. Kasdien juda, mankštinasi, žaidžia, atlieka fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius, fizines ir psichines galias stiprinančius pratimus.
2.1.1.1. Paaiškina, iliustruodamas pavyzdžiais, judėjimo ir reguliarių fizinių pratimų būtinumą organizmo normaliam vystymuisi.
2.1.1. Kasdien mankštinasi, juda, atlieka mėgstamus ir savo organizmui naudingus, fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus, žaidimus įvairiose aplinkose.
2.1.1.1. Paaiškina, kodėl judėjimas ir reguliarūs fiziniai pratimai yra būtini organizmo normaliam vystymuisi.
2.1.1.2. Paaiškina skirtumą tarp profesionalaus sporto ir organizmui būtino mankštinimosi, judėjimo.
2.1.2. Atlieka fizinius pratimus įvairiose aplinkose (pavyzdžiui, keliaudamas į mokyklą ir iš jos, pagal galimybes pertraukų, pamokų metu, laukdamas autobuso ir panašiai).
2.1.2.1. Nusako, kaip galima būti fiziškai aktyviam/judriam kiekvieną dieną, įvairiose aplinkose ir paaiškina, iliustruodamas pavyzdžiais, kad kasdieniams judėjimo poreikiams tenkinti nėra būtinos speciali įranga ir priemonės.
2.1.2. Susidaro organizmui naudingų ir sveikatos nežalojančių pratimų kompleksą, skatinamas suaugusiųjų ir/ar savarankiškai.
2.1.2.1. Apibūdina fizines veiklas, naudingas raumenų jėgai, ištvermei, kūno lankstumui, grakštumui, širdies kraujagyslių, kvėpavimo, imuninei ir kitų sistemų pajėgumui palaikyti ir/ar stiprinti.
2.1.3. Turi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti.
2.1.3.1. Paaiškina taisyklingos laikysenos svarbą ir pagrindinius principus (kaip reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti).
2.1.3. Turi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti.
2.1.3.1. Paaiškina taisyklingos laikysenos principus, poveikį sveikatai ir veiksnius nuo kurių ji priklauso.
2.1.3.2. Įsivertina savo laikyseną; supranta, kad ydingą laikyseną būtina koreguoti ir prireikus kreiptis pagalbos į specialistus.
2.1.4. Taisyklingai kvėpuoja.
2.1.4.1. Paaiškina kvėpavimo svarbą sveikatai.
2.1.4. Taisyklingai kvėpuoja.
2.1.4.1. Paaiškina pagrindinius taisyklingo kvėpavimo principus, kvėpavimo poveikį sveikatai.
2.1.5. Grūdinasi pakankamai būdamas atvirame ore, saulėje, vandenyje.
2.1.5.1. Paaiškina natūralios aplinkos ir grūdinimosi teikiamą naudą.
2.1.5. Grūdinasi pakankamai būdamas atvirame ore, saulėje, vandenyje.
2.1.5.1. Paaiškina natūralios aplinkos ir grūdinimosi naudą ir pateikia pavyzdžių, kaip ją gerai išnaudoti.
2.1.6. Judėdamas laikosi saugaus elgesio taisyklių, naudojasi saugos priemonėmis.
2.1.6.1. Paaiškina, kokius apsisaugojimo būdus ir priemones būtina naudoti fizinio aktyvumo metu, kokiais atvejais kyla didesnė rizika susižeisti.
2.1.6. Saugosi pats ir rekomenduoja kitiems fizinio aktyvumo metu (važinėjant dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir taip toliau) naudotis reikiamomis apsaugos priemonėmis.
2.1.6.1. Argumentuoja, kodėl fizinio aktyvumo metu būtina naudoti įvairius apsisaugojimo būdus ir priemones, padedančius išvengti traumų; paaiškina, kokiais atvejais kyla didesnė rizika susižeisti.
Sveika mityba
2.2.1. Laikosi pagrindinių sveikos mitybos principų ir taisyklių kasdien įvairiose aplinkose (renkasi įvairų, visavertį maistą, nepersivalgo ir panašiai).
2.2.1.1. Aptaria sveikos mitybos principus ir taisykles (pavyzdžiui, maisto pasirinkimo piramidę).
2.2.1.2. Argumentuoja, kodėl mityba turi būti saikinga, įvairi, subalansuota.
2.2.1.3. Paaiškina, kodėl naudinga reguliariai maitintis ir kodėl nesveika persivalgyti.
2.2.1.4. Paaiškina, kodėl maistas, vanduo reikalingas organizmo normaliam funkcionavimui ir vystymuisi.
2.2.1. Nuosekliai laikosi pagrindinių sveikos mitybos principų ir taisyklių kasdien įvairiose, taip pat ir nepalankiose aplinkose.
2.2.1.1. Paaiškina sveikos mitybos principus ir taisykles, jų įtaką sveikatai.
2.2.1.2. Analizuoja sveikos mitybos pavyzdžius ir skysčių vartojimo naudą sveikatai.
2.2.1.3. Įvertina asmenines kliūtis sveikai mitybai, formuluoja išvadas.
2.2.1.4. Įvardija pagrindinius valgymo sutrikimus (nervinė anoreksija, bulimija) ir galimas jų priežastis.
2.2.1.5. Aptaria veiksnius, turinčius įtakos kūno masei.
2.2.2. Diskutuoja apie sveikos mitybos pasirinkimo galimybes.
2.2.2.1. Analizuoja, kaip maitinasi, kokius maisto produktus renkasi paaugliai, ir formuluoja išvadas atsižvelgdamas į sveikos mitybos taisykles.
2.2.2. Savo mitybai pasirenka sveikus produktus ir gaminius, pasiruošia sveikus patiekalus, susidedančius iš kelių produktų.
2.2.2.1. Paaiškina, kokios maisto produkto savybės lemia jo vertę žmogaus mitybai.
2.2.2.2. Analizuoja vartojamus maisto produktus.
2.2.2.3. Paaiškina, kas yra genetiškai modifikuoti organizmai, maisto papildai ir kokia jų paskirtis.
2.2.2.4. Analizuoja etiketėse pateikiamą informaciją apie maisto produktus.
2.2.3. Atsirenka pagrįstais argumentais paremtą informaciją apie mitybą.
2.2.3.1. Pateikia pavyzdžių ir analizuoja aplinkos, reklamos spaudimą nesilaikyti sveikos mitybos taisyklių, vartoti sveikatai nenaudingus maisto produktus.
2.2.3. Savo mitybai renkasi sveikus maisto produktus ir gaminius pagal jų naudingumą savo sveikatai, pasiruošia paprastus sveikus patiekalus.
2.2.3.1. Paaiškina, kodėl vieni maisto produktai, patiekalai vertingi žmogaus organizmui, o kiti mažiau vertingi ar net kenksmingi.
2.2.3.2. Skiria sveikatai palankias ir nepalankias maisto produktų / patiekalų sudedamąsias dalis.
2.2.4. Domisi maisto produktų ekologiškumu, analizuoja informaciją, pateiktą etiketėse.
2.2.4.1. Nagrinėja informaciją apie maisto produktus, aiškinasi jų kilmę ir sudėtį.
Veikla ir poilsis
2.3.1. Analizuoja dienotvarkės reikšmę normaliam organizmo augimui ir vystymuisi.
2.3.1.1. Pateikia pavyzdžių apie dienotvarkės reikšmę normaliam organizmo augimui ir vystymuisi.
2.3.1. Susidaro dienotvarkę: suplanuoja laiką veiklai ir poilsiui, derina protinį darbą, aktyvų ir pasyvų poilsį.
2.3.1.1. Pateikia pavyzdžių bei juos analizuodamas pagrindžia dienotvarkės reikšmę normaliam organizmo augimui ir vystymuisi.
2.3.1.2. Paaiškina, kas lemia protinį darbingumą ir ką jis turėtų daryti pats.
2.3.2. Atgauna jėgas po intensyvaus protinio darbo, turiningai leidžia laisvalaikį.
2.3.2.1. Paaiškina, kodėl reikia daryti pertraukas įtemptai mokantis, riboti darbą prie kompiuterio, televizoriaus žiūrėjimą ir kita.
2.3.2. Renkasi vertingas laisvalaikio veiklas, padedančias atgauti darbingumą.
2.3.2.1. Analizuoja ir pagrindžia vertingo ir menkaverčio laisvalaikio skirtumus, jo įtaką darbingumui.
2.3.3. Atpažįsta akių nuovargio simptomus, įvairiose aplinkose atlieka akių mankštos pratimus.
2.3.3.1. Paaiškina, kaip sukurti darbo vietą, padedančią tausoti regėjimą ir klausą.
2.3.3. Tausoja regėjimą ir klausą.
2.3.3.1. Pagrindžia, kas padeda išsaugoti regėjimą bei klausą.
Asmens ir aplinkos švara
2.4.1. Savarankiškai rūpinasi savo higiena.
2.4.1.1. Supranta kasdienės asmens higienos svarbą ir įtaką sveikatai.
2.4.1.2. Paaiškina asmens higienos reikalavimų ypatumus (pavyzdžiui: burnos higiena, plaukų priežiūra ir taip toliau).
2.4.1. Savarankiškai rūpinasi savo ir aplinkos švara.
2.4.1.1. Paaiškina asmeninės kūno švaros įtaką sau ir aplinkiniams.
2.4.1.2. Išskiria, kokius pranašumus asmeniui ir jo socialiniams santykiams teikia asmeninės higienos laikymasis.
2.4.1.3. Paaiškina, kaip saugoti save ir kitus nuo užkrečiamųjų ligų.
2.4.1.4. Susieja asmeninę higienos patirtį su teorinėmis žiniomis.
2.4.2. Savarankiškai palaiko savo ir aplinkos švarą.
2.4.2.1. Pateikia planingo savo ir aplinkos švaros palaikymo pavyzdžių.
2.4.2.2. Paaiškina aplinkos ekologijos ir ergonomikos įtaką sveikatai.
2.4.2. Užtikrina savo aplinkos švarą.
2.4.2.1. Paaiškina apsisaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdus.
2.4.2.2. Paaiškina aplinkos, aplinkos švaros sąvokas.
2.4.2.3. Pateikia aplinkos švaros palaikymo priemonių pavyzdžių.
2.4.3. Pagal galimybes pasirenka tinkamas higienos priemones ir paslaugas.
2.4.3.1. Supranta higienos priemonių etiketėse esamą informaciją.
2.4.3.2. Paaiškina, kaip pasirinkti sau tinkamas higienos priemones ir paslaugas.
2.4.3. Tinkamai naudojasi asmens higienos priemonėmis ir paslaugomis.
2.4.3.1. Pateikia asmens higienos priemonių ir paslaugų pavyzdžių.
2.4.3.3. Paaiškina, kodėl svarbu atsakingai rinktis higienos priemones.
2.4.4. Vengia ir stengiasi sumažinti žalingą aplinkos poveikį sveikatai.
2.4.4.1. Apibendrina elgesio ir aplinkos veiksnių, turinčių įtakos lėtinėms ligoms, poveikį sveikatai.
2.4.4.2. Pateikia pavyzdžių, kaip sumažinti žalingą aplinkos poveikį sveikatai.
2.4.4. Vengia žalingų sveikatai aplinkos veiksnių.
2.4.4.1. Paaiškina, kaip aplinkos veiksniai veikia sveikatą.
2.4.4.2. Pateikia priemonių, padedančių apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio, pavyzdžių.
Psichikos sveikata
3.1. Teigiamai vertina savo kūną, išvaizdą, pasitiki savimi. Pažįsta save kaip augantį ir bręstantį berniuką ar mergaitę.
3.1.1. Paaiškina, kas yra paauglystė ir kokie reikšmingi pokyčiai vyksta šiuo amžiaus tarpsniu.
3.1.2. Įvardija pokyčius, kurie kelia džiaugsmą ar nerimą.
3.1. Teigiamai vertina savo kūną, išvaizdą, pasitiki savimi. Turi savo nuomonę. Elgesį grindžia sveikos gyvensenos principais ir vertybėmis.
3.1.1. Paaiškina, kas gali daryti teigiamą ar neigiamą įtaką nuomonei apie save.
3.1.2. Nurodo, kaip savęs vertinimas (teigiamas ar neigiamas) veikia asmens savijautą ir sveikatą.
3.2. Apmąsto, kaip keičiasi emocijos ir jausmai paauglystėje. Tinkamai reiškia emocijas ir jausmus, valdo neigiamas reakcijas, nepadarydamas žalos sau ir aplinkiniams.
3.2.1. Paaiškina, kas būdinga paauglystei.
3.2.2. Paaiškina, kaip paauglystėje kinta emocijos ir jausmai.
3.2.3. Pateikia pavyzdžių, kaip emocijų ir jausmų raiška gali padėti ar pakenkti sau ir kitiems.
3.2. Moka tinkamai reikšti savo emocijas ir jausmus, kalbėti ramiai, nesikarščiuoti. Susijaudinus geba nusiraminti, atsipalaiduoti. Atpažįsta savo išgyvenimų priežastis.
3.2.1. Supranta, kas (priežastys, asociacijos) gali sukelti pozityvias ar negatyvias emocijas.
3.2.2. Paaiškina emocijų ir jausmų sąsajas su elgesiu.
3.2.3. Nusako, kaip dera ir kaip nedera reikšti savo išgyvenimus.
3.3. Sutelkia dėmesį mokydamasis ir veikdamas, moka atsipalaiduoti, racionaliai ir kūrybingai mąsto, siekia elgtis sąmoningai.
3.3.1. Paaiškina, kuo svarbi savireguliacija ir savikontrolė.
3.3.2. Nurodo poilsio ir atsipalaidavimo reikšmę protinei veiklai.
3.3.3. Paaiškina, kaip supranta sąmoningą ir atsakingą elgesį.
3.3. Sutelkia dėmesį mokydamasis, mąsto analizuodamas ir kritiškai vertindamas informaciją.
3.3.1. Pademonstruoja keletą dėmesio sutelkimo ir valios stiprinimo pratimų.
3.3.2. Paaiškina, kodėl svarbu atidžiai analizuoti ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
3.4. Analizuoja saviraiškos galimybes. Ieško sprendimų, kaip įveikti sunkumus ir atsispirti neigiamai įtakai. Taiko rekomenduojamas priemones valdyti stresą.
3.4.1. Pateikia tinkamų saviraiškos būdų pavyzdžių.
3.4.2. Paaiškina, kad išlaikydamas savigarbą ir orumą žmogus išsaugo dvasinę darną ir psichikos sveikatą.
3.4.3. Nurodo, kokiais būdais galima spręsti kylančias problemas ir sunkumus.
3.4.4. Paaiškina, kaip žmogaus kūną ir psichiką veikia stresinės situacijos, supranta ilgalaikio streso neigiamą poveikį sveikatai.
3.4. Aplinkoje pastebi teigiamų sveiko ir darnaus gyvenimo būdo pavyzdžių. Iškilus problemai nepasiduoda baimei ar nerimui, ieško būdų ją spręsti. Atpažįsta stresorius namie, mokykloje ir moka atsipalaiduoti, išvengti įtampos.
3.4.1. Pateikia sveiko ir darnaus gyvenimo pavyzdžių iš savo aplinkos.
3.4.2. Paaiškina, kaip galima suvaldyti išgąstį ir baimę, ir kaip, išgyvenus stiprius jausmus, nusiraminti.
3.4.3. Žino būdus, kaip (užsiimant mėgstama fizine veikla, klausantis muzikos, geriant žolelių arbatą, darant masažą, kvėpuojant ir taip toliau) valdyti stresą.
Socialinė sveikata
4.1. Pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę būti savimi ir būti kitokiam, gerbia kiekvieno individualumą, įžvelgia teigiamas jo savybes.
4.1.1. Paaiškina, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, nepakartojamas ir turi teigiamų savybių, kurias dera pamatyti.
4.1.2. Pateikia skirtingos minčių, jausmų raiškos ir elgesio pavyzdžių.
4.1. Pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę būti savimi, gerbia kiekvieno individualybę.
4.1.1. Paaiškina, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, nepakartojamas.
4.1.2. Pateikia skirtingos minčių, jausmų raiškos ir elgesio pavyzdžių.
4.2. Palaiko draugiškus santykius su kitais, pasirenka bendradarbiavimą ir bando užkirsti kelią konfliktams atsirasti savarankiškai, kilus konfliktui siūlo taikius sprendimus.
4.2.1. Apibūdina draugiškus santykius ir su jais susijusias pareigas.
4.2.2. Pasiūlo, kaip susidraugauti ir išsaugoti draugystę.
4.2.3. Analizuoja pavyzdžius, kaip galima atjausti, padėti šalia jo esantiems.
4.2.4. Paaiškina savęs dovanojimo, aukojimosi prasmę, donorystės svarbą šeimos, visuomenės gerovei.
4.2.5. Pateikia pavyzdžių, kaip taikiai spręsti konfliktus.
4.2. Palaiko draugiškus santykius su kitais, stengiasi bendradarbiauti ir kilus konfliktui siūlo taikius sprendimus.
4.2.1. Paaiškina draugystės svarbą žmogaus gyvenime.
4.2.2. Pateikia pavyzdžių, kaip stengiasi suprasti, padėti šalia jo esantiems.
4.2.3. Paaiškina savęs dovanojimo, aukojimosi prasmę, donorystės svarbą ir galimybes.
4.2.4. Pateikia pavyzdžių, kaip taikiai spręsti konfliktus ir kaip pavyko išspręsti konkretų konfliktą.
4.3. Atsispiria negatyviam bendraamžių ir žiniasklaidos spaudimui, neįsitraukia į pavojingas socialinio spaudimo situacijas, prireikus kviečia pagalbą pavojui pašalinti.
4.3.1. Įvardija priežastis, sukeliančias negatyvų bendraamžių spaudimą.
4.3.2. Paaiškina, kaip žiniasklaida, reklama įtvirtina išvaizdos ir kitus stereotipus, veikia asmens savivoką.
4.3.3. Apibūdina rizikingo elgesio poveikį ir pasekmes sveikatai.
4.3.4. Nurodo veiksmingus būdus neįsitraukti į pavojingas situacijas.
4.3. Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai, vengia socialinio spaudimo situacijų ir/ar žmonių, kurie gali būti pavojingi, kviečia pagalbą pavojui pašalinti.
4.3.1. Išvardija veiksnius, sukeliančius ir skatinančius rizikingą elgesį.
4.3.2. Nurodo situacijas, kurios kelia pavojų sveikatai.
4.3.3. Nurodo, kur, į ką ir kaip kreiptis pagalbos iškilus pavojui.
Žmogaus sauga
5-6
Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams
1.1. Atpažinti ir kontroliuoti emocijas ir jausmus, sukeliančius nesaugų elgesį.
1.1.1. Apibūdinti pojūčius ir jausmus, lemiančius saugų/nesaugų elgesį ir susijusius su fiziologiniais ir emociniais paauglystės pokyčiais.
1.1.2. Paaiškinti brendimo ypatumus ir suprasti šiam amžiaus tarpsniui būdingų emocijų kaitą.
1.1.3. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kaip natūraliai kylančios, bet nekontroliuojamos neigiamos emocijos gali padaryti žalos pačiam žmogui ir aplinkai. Susieti negatyvių emocijų raiškos pavyzdžius su saugiu elgesiu.
1.1. Skirti aplinkoje rizikos ir saugos stiprinimo, pavojų mažinimo, šalinimo veiksnius.
1.1.1. Paaiškinti sveikatos ir saugumo tarpusavio ryšį.
1.1.2. Pagrįsti žmogaus saugos mokymosi ir saugaus elgesio svarbą.
1.1.3. Paaiškinti, kokia yra saugi psichosocialinė aplinka (mokymosi ir poilsio sąlygos, santykiai su tėvais ir bendraamžiais).
1.2. Atpažinti manipuliavimo ir grupinio spaudimo atvejus ir atsispirti bendraamžių daromam spaudimui elgtis nesaugiai.
1.2.1. Paaiškinti, kas yra grupinis spaudimas; keliais būdais galima pasakyti „ne“.
1.2.2. Pagrįsti pasirinktą priimtiniausią ir įtaigiausią būdą, argumentuoti atsisakymą, pasiūlyti saugaus elgesio alternatyvą.
1.2. Pasirinkti ir sąmoningai planuoti saugos priemones įvairioms veikloms.
1.2.1. Paaiškinti saugos stiprinimo ir palaikymo būdus bei priemones.
1.2.2. Apibrėžti svarbiausius kriterijus, pagal kuriuos sudaromas saugos priemonių planas.
1.3. Įveikti nerimą, stresą esant nepalankioms aplinkybėms, įvertinti stresą sukeliančias situacijas.
1.3.1. Apibūdinti nerimą ir stresą, streso trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį saugai.
1.3.2. Žinoti tinkamus streso įveikimo/atsipalaidavimo būdus.
1.3.3. Nurodyti, kaip kartais saugumas priklauso nuo bendravimo sėkmės, nuo to, ar atsižvelgiama į kitą žmogų, jo elgesį ir situaciją.
1.3. Įvertinti su saugumu susijusio sprendimo pasekmes ir veiksmingumą.
1.3.1. Įvardyti kliūtis, kurios gali trukdyti priimti saugumui palankų sprendimą.
1.3.2. Nusakyti, kaip ir kokiais būdais ugdant saugumą keičiasi asmenybės nuostatos ir elgesys.
Saugi elgsena buityje ir gamtoje
2.1. Saugiai elgtis kieme, lauke.
2.1.1. Paaiškinti, kokios nelaimės gali nutikti kieme, žaidimų aikštelėse.
2.1.2. Nusakyti saugaus elgesio kieme ypatumus ir pagrindines taisykles. Paaiškinti, kaip saugiai naudotis liftu.
2.1.3. Palyginti, kuo skiriasi saugus ir nesaugus elgesys kieme, lauke.
2.1.4. Paaiškinti kaip elgtis radus įtartiną daiktą ar sprogmenį.
2.1. Saugiai naudotis buitinėmis cheminėmis medžiagomis.
2.1.1. Paaiškinti buityje naudojamų cheminių medžiagų keliamus pavojus.
2.1.2. Pažinti pavojingumo simbolius ir juos apibūdinti. Suprasti ir paaiškinti saugos etiketėje esančią informaciją.
2.1.3. Paaiškinti, kaip išvengti apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis.
2.1.4. Įvardyti veiksmus, būtinus esant cheminiam nudegimui, apsinuodijus žinomais ir nežinomais chemikalais.
2.2. Apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio.
2.2.1. Apibūdinti žmogaus organizmo galimybes prisitaikyti.
2.2.2. Nurodyti mikroorganizmų plitimo būdus, apsaugos nuo jų priemones, biologinių pavojų atsiradimo priežastis.
2.2.3. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kaip žmogus netinkamu elgesiu gali pakenkti sau. Susieti šiuos pavyzdžius su saugiu elgesiu.
2.2. Saugiai elgtis namuose.
2.2.1. Apibūdinti buityje naudojamų gamtinių dujų, elektros, krosnių keliamus pavojus.
2.2.2. Išvardyti virtuvėje, svetainėje, vonioje esančius pavojus ir paaiškinti, kaip jų išvengti.
2.2.3. Paaiškinti saugaus elgesio namie taisykles.
2.3. Pasirinkti ir saugiai naudoti kūno priežiūros priemones.
2.3.1. Pagrįsti, kaip teisingai pasirinkti ir naudoti asmens higienos ir kosmetikos gaminius.
2.3.2. Paaiškinti saulės spindulių daromą įtaką sveikatai.
2.3.3. Paaiškinti, kokį pavojų sveikatai gali kelti soliariumai.
2.3. Saugiai elgtis gamtoje.
2.3.1. Paaiškinti, kada ir kodėl situacijos gamtoje yra pavojingos.
2.3.2. Paaiškinti, kaip elgtis iškilus pavojui gamtoje.
2.4. Laikytis saugaus elgesio taisyklių sportuojant.
2.4.1. Paaiškinti pagrindines saugaus elgesio taisykles sportuojant.
2.4. Prisiimti atsakomybę už naminių gyvūnų ir savo augintinio bei aplinkinių saugumą.
2.4.1. Nurodyti gyvūno šeimininko pareigas ir atsakomybę.
2.4.2. Pateikti pavyzdžių, kai pareigų nepaisymas gali turėti (ar turėjo) skaudžių pasekmių.
2.5. Bendrauti su gyvūnais laikantis higienos reikalavimų.
2.5.1. Paaiškinti bendravimo su gyvūnais higienos reikalavimus.
2.5.2. Pateikti apsisaugojimo nuo gyvūnų platinamų ligų pavyzdžių.
2.5. Saugiai naudotis civilinėmis pirotechnikos priemonėmis.
2.5.1. Paaiškinti, kaip saugiai naudotis (saugoti, leisti) civilinėmis pirotechnikos priemonėmis.
2.5.2. Nurodyti, kokie saugūs atstumai turi būti nuo leidžiamų fejerverkų iki juos stebinčių žmonių.
2.6. Saugiai naudotis elektros prietaisais, atsakingai elgtis šalia elektros tinklų.
2.6.1. Naujoje nepažįstamoje aplinkoje (keliaujant, atostogaujant) atpažinti nesaugiai prijungtus prietaisus. Žinoti, kaip elgtis juos pastebėjus.
2.6.2. Paaiškinti, kas yra įžeminimas, kam jis reikalingas.
2.6.3. Paaiškinti, kas yra ir kuo pavojingas elektros tinklo perkrovimas.
2.6.4. Paaiškinti, kokius darbus, susijusius su elektra, galima atlikti patiems ir kaip saugiai tai padaryti. Paaiškinti elektros prietaisų instrukcijų svarbą.
2.6.5. Paaiškinti trumpojo jungimosi atsiradimo priežastis, galimas pasekmes.
2.6.6. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis elektros tinklų apsaugos zonose.
2.6. Saugiai pasirūpinti rastu sužalotu ar benamiu gyvūnu.
2.6.1. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis radus sužalotą ar benamį gyvūną.
2.7. Prisiimti pareigas laikyti, globoti, saugiai elgtis su gyvūnais.
2.7.1. Pagrįsti gyvūno socializacijos būtinumą ir įtaką savo ir visuomenės saugumui.
2.7.2. Paaiškinti, kaip gyvūno fiziologinės ir/ar psichologinės savybės gali sukelti pavojų visuomenės saugumui.
2.7.3. Pateikti pavyzdžių, kai pareigų nepaisymas gali turėti (ar turėjo) skaudžių pasekmių.
2.7. Vengti susidūrimų su agresyviu naminiu ar laukiniu gyvūnu, kreiptis pagalbos nukentėjus nuo gyvūno.
2.7.1. Žinoti pagrindines žmogaus klaidas, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno.
2.7.2. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.
2.8. Laiku pastebėti pavojaus šaltinius aplinkoje, kurioje yra gyvūnas, ir išvengti pavojingų situacijų, neprovokuojant ir neskatinant gyvūnų agresyvumo.
2.8.1. Paaiškinti gyvūnų agresyvaus elgesio priežastis ir pagrindines žmogaus bendravimo su gyvūnais klaidas.
2.8.2. Pateikti keletą saugaus elgesio su gyvūnais būdų dažniausiai pasitaikančiose pavojingose situacijose.
Saugi elgsena eismo aplinkoje
3.1. Apibūdinti rizikingas eismo situacijas.
3.1.1. Išvardyti veiksnius, nuo kurių priklauso eismo saugumas.
3.1.2. Suformuluoti elgesio principus, kurių laikantis eismo rizika mažėtų.
3.1. Atpažinti pavojus ir grėsmes, kylančius dėl eismo dalyvių elgesio ypatumų.
3.1.1. Apibūdinti menamą ar patirtą eismo įvykį: kaltininkas–priežastis–pasekmė.
3.1.2. Paaiškinti, kodėl svarbu pėsčiajam turėti atšvaitus.
3.2. Laiku pastebėti ir įvertinti pavojaus šaltinius.
3.2.1. Pateikti pavyzdžių, kai laiku pastebėjus pavojų buvo išvengta eismo įvykio.
3.2.2. Identifikuoti eismo dalyviams (pėstiesiems, keleiviams, vairuotojams) rizikingas eismo situacijas.
3.2. Taikyti kelių eismo taisykles, susijusias su pėsčiųjų ir dviratininkų eismu.
3.2.1. Taisykles iliustruoti pavyzdžiais.
3.3. Pasirinkti saugaus elgesio modelį eismo situacijoje.
3.3.1. Pagrįsti ir paaiškinti pasirinkimą.
3.3. Susidaryti adekvatų eismo situacijos vaizdinį.
3.3.1. Įvardyti eismo aplinkos sudedamąsias dalis ir potencialius pavojus.
3.3.2. Žinoti pagrindines eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, dviratininkai, mopedų ir motorolerių vairuotojai, priežastis ir aplinkybes.
3.3.3. Apibūdinti ir palyginti palankų ir nepalankų eismo saugumui eismo dalyvio elgesį.
3.4. Veikti adekvačiai turimai informacijai: pagrįstai priimti teisingą sprendimą ir jį įgyvendinti.
3.4.1. Žinoti eismo automobilių keliais tvarką, kiek ji susijusi su pėsčiųjų, dviratininkų, motorolerių vairuotojų eismu.
3.4.2. Žinoti saugaus eismo būdus dažniausiai pasitaikančiose pavojingose situacijose.
3.4.3. Būti susipažinus su pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo kryptimis ir būdais.
3.4.4. Paaiškinti ir pagrįsti sprendimą veikti eismo aplinkoje vienu ar kitu būdu.
3.4. Vertinti ir koreguoti savo kaip eismo dalyvio elgesį.
3.4.1. Pateikti pavyzdžių iš patirties, kokiomis aplinkybėmis, kodėl ir kaip teigiamai keitėsi elgesys eismo aplinkoje.
3.5. Įsivertinti savo elgesio eismo aplinkoje modelį.
3.5.1. Interpretuoti informaciją ir savo patirtį vertinant pakitusias eismo sąlygas ir naujas aplinkybes.
3.5.2. Apibūdinti elgesio pokyčius ir numatomas pasekmes.
Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose
4.1. Suformuluoti pagalbos poreikį ir iškviesti pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112.
4.1.1. Pasakyti, kokiu numeriu bus kviečiama pagalba, kokią informaciją reikia pasakyti kviečiantis pagalbos.
4.1.2. Išvardyti tarnybas, kurias galima išsikviesti bendruoju pagalbos telefonu 112, ir paaiškinti, kada reikia kviestis pagalbą.
4.1.3. Paaiškinti ir pagrįsti melagingų pagalbos kvietimų daromą žalą.
4.1.4. Įvertinti reikalingumą apie kilusią nelaimę perspėti kaimynus.
4.1. Tinkamai elgtis išgirdus garsinio civilinės saugos signalo reikšmę.
4.1.1. Paaiškinti, kokiais atvejais gali būti jungiamas civilinės saugos garsinis signalas.
4.1.2. Nusakyti veiksmus, išgirdus garsinį civilinės saugos signalą.
4.10. Saugiai elgtis masinio žmonių susibūrimo vietoje.
4.10.1. Paaiškinti, kokie pavojai (spūstis, minios panika) gresia masinio žmonių susibūrimo vietoje (koncerte, minioje, eisenoje).
4.10.2. Apibūdinti panikos keliamus pavojus.
4.10.3. Nusakyti saugaus elgesio masinio žmonių susibūrimo vietoje ypatumus.
4.10. Tinkamai elgtis pasimetus mieste, minioje.
4.10.1. Paaiškinti, į ką kreiptis pagalbos pasimetus mieste.
4.10.2. Paaiškinti saugaus elgesio minioje taisykles.
4.2. Iš anksto pasirengti numatomai nelaimei.
4.2.1. Paaiškinti, kodėl reikalinga iš anksto suplanuoti šeimos veiksmus nelaimės metu.
4.2.2. Išvardyti pagrindinius nelaimės atveju būtinai reikalingus daiktus.
4.2.3. Žinoti, kaip ir kur išjungiama namo ar buto elektra, ir mokėti tai padaryti.
4.2.4. Savais žodžiais apibūdinti būtinus veiksmus nutrūkus elektros tiekimui.
4.2. Nurodyti, ką daryti išgirdus sirenų kauksmą.
4.2.1. Paaiškinti, kokiais atvejais kaukia sirenos.
4.2.2. Paaiškinti, ką reiškia kaukiančios garsinės civilinės saugos sirenos.
4.3. Įvertinti gaisro keliamus pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai.
4.3.1. Nurodyti gaisro neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Paaiškinti, kas kelia didžiausią pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai.
4.3.2. Paaiškinti ir pagrįsti automatinio dūmų jutiklio reikalingumą ir jo įtaką gyvybės išsaugojimui, namuose kilus gaisrui.
4.3. Saugiai evakuotis į saugią teritoriją.
4.3.1. Išvardyti atvejus, kada gali būti reikalingas evakavimas(is) į saugią teritoriją.
4.3.2. Išvardyti veiksmus, kuriuos reikėtų atlikti prieš paliekant namus.
4.3.3. Išvardyti būtinus pasiimti daiktus.
4.3.4. Nurodyti, kur yra artimiausias evakavimo punktas.
4.4. Atpažinti žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingas situacijas ir taikyti būdus jų išvengti.
4.4.1. Apibūdinti gaisro poveikį žmonių gyvybei ir sveikatai. Paaiškinti ugniagesių apsauginių kostiumų reikalingumą.
4.4.2. Nurodyti galimas gaisro priežastis ir būdus jo išvengti.
4.4.3. Apibūdinti elektros srovės poveikį žmogaus organizmui. Paaiškinti elektros specialistų kostiumų specifiką.
4.4.4. Nurodyti dažniausias elektros traumų priežastis ir būdus jų išvengti.
4.4.5. Apibūdinti buityje naudojamų dujų poveikį žmonių gyvybei ir sveikatai.
4.4.6. Argumentuotai pagrįsti automatinės gaisrinės signalizacijos, dūminių jutiklių reikalingumą ir veiksmingumą.
4.4.7. Pateikti pavyzdžių, kada žmogaus gelbėjimas gali būti pavojingas gelbėtojo gyvybei.
4.4. Įvertinti palankias sąlygas kilti gaisrui.
4.4.1. Apibūdinti sąlygas, reikalingas kilti gaisrui.
4.4.2. Paaiškinti, ką reiškia „degimo trikampis“.
4.4.3. Pademonstruoti, kaip veikia „degimo trikampis“.
4.5. Nurodyti galimas gaisro kilimo priežastis.
4.5.1. Paaiškinti, kad gaisrai gali kilti dėl netvarkingų elektros prietaisų, krosnių, žvakių.
4.5.2. Diskutuoti apie gaisro priežastis, kurios kyla dėl žmogaus kaltės.
4.5.3. Papasakoti, kaip saugiai įkurti laužą, uždegti krosnį, deginti žvakes.
4.5. Savarankiškai aptikti namie, mokykloje vietas, kuriose gali kilti gaisras arba galima patirti elektros traumą.
4.5.1. Nurodyti aplinkoje potencialią gaisro ar elektros traumos priežastį, susieti jas su palankiomis (nepalankiomis) aplinkybėmis kilti gaisrui ar patirti elektros traumą.
4.5.2. Paaiškinti, kuo skiriasi nukentėjusiųjų gelbėjimo procesas esant gaisrui ir elektros traumai.
4.6. Evakuotis iš degančio pastato.
4.6.1. Suprasti, paaiškinti ir praktiškai pasinaudoti evakuacijos plane pateikta informacija.
4.6.2. Paaiškinti skirtumus tarp evakuacijos iš vienaaukščio ir daugiaaukščio pastato.
4.6.3. Paaiškinti ir argumentuotai pagrįsti reikalavimą neiti per dūmus, o šliaužti po jais.
4.6. Tinkamai elgtis kilus gaisrui.
4.6.1. Apibūdinti ir paaiškinti evakuacijos iš degančio pastato principus.
4.6.2. Žinoti, kada būtina evakuotis iš pastato ir kur yra evakuaciniai išėjimai (mokykloje, namuose).
4.6.3. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu gaisras kilo kambaryje, kuriame esate/ gretimame kambaryje/kaimyniniame bute daugiaaukščiame pastate.
4.6.4. Nurodyti susitikimo vietas, į kurias reikia ateiti po evakuacijos iš pastato (mokyklos, namų).
4.6.5. Paaiškinti, kaip elgtis pradėjus degti drabužiams, kaip naudotis gesintuvais.
4.6.6. Paaiškinti, ką daryti nusideginus.
4.7. Saugiai elgtis atsiradus aplinkoje elektros smūgio tikimybei.
4.7.1. Paaiškinti, kaip elgtis esant automobilyje, ant kurio yra užkritęs nutrūkęs elektros oro linijos laidas
4.7.2. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis liūties metu (pvz., pievoje, apsemtoje gatvėje), kai nutrūkusiais ir žemę siekiančiais laidais teka elektra.
4.7. Tinkamai elgtis gresiant ar nutikus gamtinio pobūdžio ekstremaliajai situacijai.
4.7.1. Apibūdinti galimas gamtinio pobūdžio nelaimes, keliančias pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, jų turtui ir aplinkai.
4.7.2. Apibūdinti, kokios grėsmės kyla užkluptam stichijos.
4.7.3. Apibūdinti pagrindinius saugaus elgesio veiksmus gamtos sukeltoje ekstremalioje situacijoje.
4.8. Apibūdinti ekologinės nelaimės sąvoką ir jos sukeliamus pavojus.
4.8.1. Paaiškinti, kas yra ekologinė nelaimė.
4.8.2. Įvardyti keletą galimų ekologinių nelaimių priežasčių.
4.8.3. Apibūdinti pagrindinius saugaus elgesio veiksmus žmogaus sukeltoje ekstremalioje situacijoje.
4.8. Saugiai elgtis gresiant ar susidarius gamtinio pobūdžio ekstremaliosioms situacijoms.
4.8.1. Apibūdinti gamtinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas ir jų daromą poveikį žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai.
4.8.2. Nusakyti ir argumentuotai pagrįsti būtinuosius veiksmus gresiant ir susidarius gamtinio pobūdžio ekstremaliosioms situacijoms.
4.9. Saugotis užpuolikų ir apiplėšimų.
4.9.1. Apibūdinti namie esančio vieno vaiko saugaus elgesio ypatumus.
4.9.2. Apibūdinti saugų elgesį gatvėje tamsiu paros metu vengiant užpuolimo.
4.9. Taikyti galimus būdus sumažinti oro, vandens, dirvožemio taršą ir jos poveikį sveikatai.
4.9.1. Nurodyti priežastis, galinčias sukelti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją.
4.9.2. Apibūdinti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją.
Pirmoji pagalba
5.1. Atpažinti artimų žmonių, sergančių ūmiomis ligomis, priepuolių požymius ir suteikti pirmąją pagalbą.
5.1.1. Apibūdinti insulto požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jam ištikus.
5.1.2. Apibūdinti būsenos, kai kraujyje staigiai sumažėja cukraus kiekis (hipoglikeminė koma), požymius.
5.1.3. Apibūdinti epilepsijos požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jai ištikus.
5.1. Suteikti pirmąją pagalbą susižeidus, užspringus, apsinuodijus.
5.1.1. Išvardyti pirmosios pagalbos veiksmus susižeidus; kaip sustabdyti išorinį kraujavimą, parinkti tvarstį.
5.1.2. Parodyti sutartinį ženklą užspringus. Išvardyti veiksmų seką teikiant pirmąją pagalbą užspringus.
5.1.3. Apibūdinti požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus apsinuodijus.
5.2. Atpažinti pavojus, kuriuos gali sukelti elektra, ir suteikti pirmąją pagalbą.
5.2.1. Apibūdinti aplinkybes, galinčias sukelti elektros traumas.
5.2.2. Išvardyti pirmosios pagalbos veiksmus įvykus elektros traumai.
5.2. Pasirinkti žaizdų tvarstymo būdą, medžiagas ir sutvarstyti žaizdą.
5.2.1. Apibūdinti tvarstymo medžiagas.
5.2.2. Apibūdinti tvarstymo būdus (krūtinės ląstos tvarstymas, žiedinis būdas, spiralinis būdas, aštuoniukės formos būdas) ir pagrįsti jų pasirinkimą.
5.2.3. Paaiškinti, kuo panašus ir kuo skiriasi atskirų kūno dalių tvarstymas.
5.2.4. Paaiškinti, kaip patikrinti ar nepažeista kraujotaka po tvarstymo.
5.2.5. Paaiškinti, kuo naudingas šalčio kompresas, kada ir kaip jį uždėti.
5.3. Atpažinti nušalimo ir šilumos smūgio požymius ir suteikti pirmąją pagalbą.
5.3.1. Apibūdinti, kaip karštis ar šaltis veikia organizmą ir kaip apsisaugoti nuo šilumos smūgio ar nušalimo.
5.3.2. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus ištikus šilumos smūgiui ar nušalus rankoms ir kojoms.
5.4. Atpažinti būdingus kaulų lūžių požymius ir suteikti pirmąją pagalbą.
5.4.1. Apibūdinti skirtingų kaulų lūžių požymius.
5.4.2. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus esant rankų ir kojų kaulų lūžiams.
7-8
Pirmoji pagalba
TEst 7-8
Ieškoti
Išplėstinė paieška (135)
Rodyti:
Visi rezultatai (135)
|
Demonstracijos (20)
|
Kūrybinė laboratorija (33)
|
Žinynas (62)
|
Užduočių lapai (10)
|
Testai (10)
Poilsis
(nr.: TG1)
Atsisiųsti
Išimti iš Mano išrinktųjų
Peržiūrėta: 1742
Paskirtis
savitikra
+ 57
- 107
Aktyvumas
(nr.: TG29)
Atsisiųsti
Išimti iš Mano išrinktųjų
Peržiūrėta: 467
Paskirtis
savitikra
+ 23
- 48
Švara
(nr.: TG54)
Atsisiųsti
Išimti iš Mano išrinktųjų
Peržiūrėta: 624
Paskirtis
savitikra
+ 30
- 39
Mityba
(nr.: TG83)
Atsisiųsti
Išimti iš Mano išrinktųjų
Peržiūrėta: 863
Paskirtis
savitikra
+ 21
- 46
Jausmai ir bendravimas
(nr.: TG117)
Atsisiųsti
Išimti iš Mano išrinktųjų
Peržiūrėta: 1687
Paskirtis
savitikra
+ 40
- 84
Gyvenamoji aplinka
(nr.: TG153)
Atsisiųsti
Išimti iš Mano išrinktųjų
Peržiūrėta: 1133
Paskirtis
savitikra
+ 57
- 130
Gamtinė aplinka
(nr.: TG180)
Atsisiųsti
Išimti iš Mano išrinktųjų
Peržiūrėta: 997
Paskirtis
savitikra
+ 46
- 88
Ekstremaliosios situacijos
(nr.: TG208)
Atsisiųsti
Išimti iš Mano išrinktųjų
Peržiūrėta: 2242
Paskirtis
savitikra
+ 78
- 139
Eismo aplinka
(nr.: TG237)
Atsisiųsti
Išimti iš Mano išrinktųjų
Peržiūrėta: 2286
Paskirtis
savitikra
+ 102
- 184
Pirmoji pagalba
(nr.: TG265)
Atsisiųsti
Išimti iš Mano išrinktųjų
Peržiūrėta: 1819
Paskirtis
savitikra
+ 50
- 83
